Š.m. gegužės 18 dieną socialiniams partneriams ir valstybės susiinteresuotoms institucijoms pristatytos kitos dvi Lietuvos socialinio modelio dalys, tai – užimtumo didinimas, socialinio draudimo tvarumas bei socialinės partnerystės principai.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės nuomone, kalbant apie naujojo Socialinio modelio koncepciją, visiškai nieko nekalbama apie šio modelio įgyvendinimo kaštus. Šis socialinis modelis turėtų padėti kurti ne tik lankstesnius darbo santykius, paskatinti investicijas, bet ir užtikrinti geresnes garantijas darbuotojams, išplėsti socialinio draudimo aprėptį, numatyti aiškesnį pensijų skaičiavimo modelį ir tvarų finansavimą.
Trumpinant atleidimo iš darbo įspėjimo terminą bei mažinant išeitinių išmokų dydį, būtina sustiprinti Nedarbo socialinio draudimo fondą surenkant daugiau lėšų nedarbo išmokoms. Nedarbo socialinio draudimo išmokos turi priklausyti nuo įmokų dydžio. Darbuotojams neturintiems draudiminių darbo pajamų ir nemokantiems įmokų Sodrai turi būti mokama nedarbo socialinė pašalpa iš valstybės biudžeto ir tai sudarys papildomas išlaidas biudžetui. Valstybė taip pat turi užtikrinti finansavimą aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms. Šiuo metu aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos ir ES struktūrinių fondų. Ką darysime, kai struktūrinė parama mažės? Jei vis didesnis darbuotojų skaičius dirbs pagal terminuotas darbo sutartis, bus didesnis poreikis darbuotojų perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui.
Naujajame Darbo kodekse neišspręstas darbuotojų atstovavimo klausimas, kadangi darbo tarybos supriešintos su profesinėmis sąjungomis. Mažose įmonėse iki 20 darbuotojų turi būti darbuotojų patikėtinis. Profesinėms sąjungoms kelia rūpestį, kaip įmonėse bus renkamos darbo tarybos ir ar jos tikrai atstovaus darbuotojams.
Darbo užmokestis gali būti didinamas per kolektyvines sutartis, o ne pavienių iniciatyvų būdu, profesinėms sąjungoms, o teisybę pasakius, visiems dirbantiesiems gali tekti imtis radikalesnio būdo kovoti už savo teises į orų atlyginimą, nes Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl būtina stiprinti profesinių sąjungų derybinės galias.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ mano, kad įsigaliojus naujam Lietuvos socialiniam modeliui padaugės darbo ginčų, bus didesnė darbo ieškančių žmonių kaita, todėl būtina stiprinti Valstybinės Darbo inspekcijos bazę bei Lietuvos darbo biržą.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria Darbo kodekso 157straipsniui, kuriame numatytas MMA diferencijavimas.