Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ pareiškė savo nuomonę dėl Europos komisijos rekomendacijų Lietuvai.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“
VALDYBOS NUTARIMAS
2019-03-21
Dėl Europos komisijos rekomendacijų Lietuvai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdyba sutinka su Europos komisijos pateikta ataskaita ir ragina Vyriausybę sparčiau imtis priemonių Europos komisijos rekomendacijoms įgyvendinti.
Mums kelia susirūpinimą, kad įgyvendindama 2018 m. šaliai skirtas rekomendacijas Lietuva padarė nedidelę pažangą. Europos komisija ataskaitoje pastebi tas pačias problemas, kurias kelia profesinės sąjungos, tai:
Skurdas ir nelygybė tebėra vieni didžiausių ES. Nepaisant spartaus Lietuvos ekonomikos augimo, skurdas ir pajamų nelygybė tebėra pagrindiniai iššūkiai Lietuvai. Pajamų nelygybę iš esmės lemia palyginti stiprus didžiausias pajamas gaunančių asmenų pajamų augimas ir regresine mokesčių sistema.
Neišplėsta mokesčių bazė, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Nekilnojamojo turto mokesčiai tebėra maži.
Privačiajame sektoriuje ribotas darbdavių ir profesinių sąjungų socialinis dialogas silpnina mažas pajamas gaunančių asmenų padėtį. Nuo skurdo daugiausia kenčia vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji ir namų ūkiai, kuriuos sudaro tik vienas iš tėvų ir vaikai. Skurdo ar socialinės atskirties rizika kaimo vietovėse yra beveik dvigubai didesnė nei miestuose.
Mažėjanti darbo jėga ir reikiamų gebėjimų trūkumas riboja Lietuvos augimo potencialą. Kad našumas ir augimo potencialas padidėtų, svarbu investicijas sutelkti į žmogiškąjį kapitalą, inovacijas, efektyvesnį išteklių naudojimą ir transporto jungčių gerinimą. Didėjant darbuotojų trūkumui užimtumas ir užimtų darbingo amžiaus asmenų dalis siekia rekordiškai aukštus lygius. Tačiau gana aukštas pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų nedarbo lygis verčia manyti, kad Vyriausybės priemonės, kuriomis siekiama pakelti kvalifikacijos lygį ir padėti bedarbiams rasti darbą, turi trūkumų. Daug žemos kvalifikacijos asmenų arba neįgaliųjų nedirba ir nesimoko. Dalyvavimas suaugusiųjų mokymosi programose nėra aktyvus ir yra gerokai mažesnis nei ES vidurkis. Darbo jėgos skaitmeninių įgūdžių lygis riboja įmonių galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir mažina inovacijų diegimo potencialą.
Labai svarbu užtikrinti švietimo ir mokymo sistemos kokybę ir efektyvumą. Besimokančiųjų visų lygmenų mokslo įstaigose skaičius toliau mažėja, tačiau švietimo sistemos prisitaikymo prie pokyčių tempas nėra pakankamas. Tarp miestų ir kaimo vietovių yra didelių skirtumų, susijusių su kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumu ir su mokymosi rezultatais apskritai. Todėl reikia efektyviau organizuoti mokyklų ir universitetų tinklus, pagerinti jų kokybę ir užtikrinti, kad jie taptų prieinamesni nepalankioje padėtyje esančioms grupėms. Priimtos naujos profesinio rengimo ir mokymo sistemos tobulinimo priemonės, tačiau jų įgyvendinimas tebekelia klausimų. Dalyvavimo suaugusiųjų mokymosi programose skatinimo priemonės įgyvendinamos, tačiau jų poveikis yra ribotas.
Gyventojų sveikatos būklė tebėra prasta. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių ES, o mirtingumo rodikliai viršija ES vidurkį. Sveikatos priežiūros sektoriaus reformos vyksta lėtai. Išlaidos sveikatos priežiūrai yra per mažos, kad būtų galima išspręsti gausias sektoriui kylančias problemas. Dėl didelių mokėjimų savo lėšomis (mokėjimų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vietoje) ir didelių regioninių skirtumų nukenčia pažeidžiamiausios grupės.
Remiantis 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymu dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pateikiama preliminari Komisijos tarnybų nuomonė dėl prioritetinių investicijų sričių ir bendrųjų sąlygų, kad būtų veiksmingai įgyvendinta 2021–2027 m. sanglaudos politika. Šios prioritetinės investicijų sritys nustatytos atsižvelgiant į platesnes aplinkybes, susijusias su ataskaitoje vertinamomis kliūtimis investicijoms, investicijų poreikiais ir regioniniais skirtumais.
Profesinėms sąjungoms ypač aktualus ketvirtas politikos tikslas: socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį .
Visuomenė senėja, o emigracija yra didelė. Vienas iš iššūkių – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Pažeidžiamos grupės iš esmės yra už darbo rinkos ribų. Dvišalis socialinis dialogas ir socialinių partnerių kompetencijos yra riboti. Todėl nustatyti prioritetiniai investicijų poreikiai yra susiję su būtinybe gerinti galimybes įsidarbinti ir skatinti socialinę ekonomiką ir konkrečiai:
gerinti aktyvių darbo rinkos priemonių, visų pirma skirtų pažeidžiamoms grupėms, aprėptį ir stengtis užtikrinti sveiką ir tinkamai pritaikytą darbo aplinką;
remti socialinę ekonomiką ir socialinį verslą pradedančius verslininkus;
remti savanorišką darbo jėgos judumą tarp sektorių ir regionų;
skatinti socialinį dialogą ir padėti ugdyti socialinių partnerių kompetencijas.
Švietimo ir mokymo sistemoje yra spręstinų uždavinių. Oficialios vaikų priežiūros paslaugų teikimo aprėptis yra maža. Vis dar esama užimtumo skirtumų, susijusių su kvalifikacijos lygiu ir negalia. Mažai dalyvaujančiųjų suaugusiųjų mokymosi programose. Tebėra didelių teritorinių skirtumų. Nustatyti svarbūs prioritetiniai investicijų, įskaitant investicijas į infrastruktūrą, poreikiai yra susiję su būtinybe gerinti švietimo ir mokymo sistemos kokybę, veiksmingumą ir atitiktį darbo rinkos poreikiams, taip pat skatinti mokymąsi visą gyvenimą, lanksčias kvalifikacijos kėlimo ir keitimo galimybes visiems, geriau numatant pokyčius ir naujų įgūdžių poreikius, ir konkrečiai:
remti bendrųjų kompetencijų, įskaitant skaitmeninius įgūdžius ir inovacijų valdymą, įgijimą, daugiausia dėmesio skiriant teritorinių ir socialinių skirtumų mažinimui;
gerinti švietimo ir mokymo sistemos darbuotojų rengimo kokybę ir nuolatinį jų mokymą;
• plėsti galimybes naudotis įperkamomis ir geros kokybės vaikų priežiūros paslaugomis;
gerinti įtraukų ir kokybišką neįgaliųjų švietimą;
bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais išplėsti mokymąsi visą gyvenimą ir darbo vietoje;
skatinti darbdavius investuoti į mokymą;
remti partnerystes, siekiant užtikrinti geresnį informacijos apie darbo rinkos poreikius perdavimą.
Skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės rodikliai yra dideli.
Trūksta socialinio būsto. Todėl nustatyti svarbūs prioritetiniai investicijų poreikiai yra susiję su būtinybe skatinti aktyvią įtrauktį, didinti įsidarbinimo galimybes ir spręsti materialinio nepritekliaus problemą teikiant pagalbą maistu ir pagrindinę materialinę pagalbą, įskaitant paramos priemones, ir konkrečiai:
remti integruotą aktyvią įtrauktį, įtraukiant pilietinę visuomenę ir vietos bendruomenes;
didinti pažeidžiamų grupių informavimo veiklą, šalinti socialinės integracijos ir integracijos į darbo rinką kliūtis ir atsižvelgti į konkrečius slaugytojų poreikius;
mažinti benamystę ir gerinti galimybes gauti socialinį būstą, be kita ko, pasitelkiant infrastruktūrą.
Sveikatos priežiūros rezultatai prasti. Sveikatos priežiūros sektoriuje vis dar yra efektyvumo trūkumų. Mažai galimybių gauti ilgalaikės priežiūros paslaugas. Nustatyti prioritetiniai investicijų, įskaitant investicijas į infrastruktūrą, poreikiai yra susiję su būtinybe gerinti sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų įperkamumą, kokybę, veiksmingumą ir atsparumą, siekiant sumažinti sveikatos netolygumus, ir konkrečiai:
gerinti vienodas galimybes gauti įperkamas ir geros kokybės sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas;
sveikatos priežiūros paslaugas teikti pagal sustiprintą pirminės sveikatos priežiūros ir labiau į asmenį orientuotų paslaugų modelį;
užbaigti perėjimą nuo institucinės globos prie savarankiško gyvenimo bendruomeninių paslaugų;
remti sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros ir socialinės rūpybos darbuotojų kvalifikacijos keitimą bei kėlimą ir jų išlaikymą;
gerinti visuomenės sveikatos ir prevencijos politiką, sutelkiant dėmesį į pagrindinius sveikatos sutrikimo rizikos veiksnius ir grupes.
Veiksmingo sanglaudos politikos įgyvendinimo veiksniai
pasinaudoti patirtimi, įgyta Lietuvoje įgyvendinant Komisijos bandomąjį pažangios pramonės pertvarkos projektą;
stiprinti socialinių partnerių partnerystės kompetenciją ir aktyviau palaikyti dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis;
gerinti viešųjų pirkimų rezultatus, visų pirma stengiantis sumažinti konkursų, kuriuose dalyvauja tik vienas dalyvis, dalį ir didinti viešųjų pirkimų savivaldybių lygmeniu skaidrumą.