2018 m. liepos 6 d. Vilniuje įvyko XVI-asis Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ suvažiavimas., kuriame dalyvavo bei gausūs svečiai iš užsienio profesinių sąjungų ir Lietuvos politikai.
Mandatų komisijos pirmininkė Dangira Čekanauskienė paskelbė, kad į suvažiavimą atvyko 107 delegatai iš 138, todėl yra kvorumas, ir paskelbė suvažiavimo atidarymą..
Pirmieji sveikinimo kalbas pradėjo profesinių sąjungų atstovai.
Europos profsąjungų konfederacijos prezidentas Rudis de Liovas (Rudy de Leeuw), pasakė, kad Europai atėjo laikas keisti ekonomikos modelį raidos kryptį nuo liberalios į socialiai atsakingą, reikia įgyvendinti Socialinį ramstį ir laikytis Tarptautinės darbo organizacijos bei Europos chartijos reikalavimų. Besikeičiant ekonomikos pobūdžiui atsiranda darbo vietų skaitmeniizavimas ir naujo pobūdžio darbo sutartys. Vyriausybėms būtina kartu su profesinėmis sąjungomis spręsti šiuos iššūkius, kad skurdas ir socialinė nelygybė Europoje mažėtų. Tuo tarpu net dabar Europoje apie 20 mln. vaikų skursta, o to neturėtų būti.
Paskui suvažiavimo dalyvius sveikino Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos Visos Europos regiono tarybos PERC ( Pan-European Regional Council) vykdantysis sekretorius Antonas Lepikas (Anton Leppik), Europos profesinių sąjungų orgnizacijos Europos darbuotojų centro EZA vicepirmininkė Janina Švedienė, legendinės Lenkijos profesinės sąjungos „Solidarnosc“ pirmininko pavaduotojas Tadeusz Majchrowicz, kuris papasakojo apie savo profesinės sąjungos pasiekimus.
Profesinės sąjungos „Solidarnosc” reikalavimu, grindžiant tuo, kad lenkai negyvena taip ilgai kaip vakariečiai, Lenkijoje buvo grąžintas ankstesnės pensijinis amžius, kurį buvo prailginusi tarptautinių finansinių organizacijų raginama liberalų vyriausybė. Papildomai apmokestinus bankus ir prekybos centrus buvo gautos lėšos vaiko pinigams, kurie sudaro 500 zlotų (120 eurų) kiekvienam vaikui per mėnesį. Kas antrą sekmadienį draudžiama dirbti prekybos centrams, o ateityje nebus dirbama visus sekmadienius, nes darbuotojai turi teisę sekmadienius skirti šeimai, vaikams ir poilsiui.
Vienintelės šalyje nuo valdžios nepriklausomos profesinės sąjungos, Baltarusijos demokratinių profesinių sąjungų pirmininkas Aleksandras Jarašiukas (Aliaksandr Yarashyuk) atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, kad Lietuvos valdžia nenori atsižvelgti į profesinių sąjungų nuomonę, Lietuvoje joms bent netrukdoma viešai protestuoti prieš nepatinkančius valdžos sprendimus. Tuo tarpu kaimyninėje Baltrusijoje net tai yra draudžiama. Tačiau jei darbuotojai yra solidarūs, net nedemokratiška valdžia negali įveikti profesinių sąjungų.
Visos Latvijos profesinių sąjungų LBAS vicepirmininkas Aleksandras Muhlinkinas (Aeksandrs Muhlinkins) ragino Latvijos ir Lietuvos profesines sąjungus artimiau bendradarbiauti, nes darbdaviai dažnai klaidina abiejų valstybių valdžias, sakydami, kad pas kaimynus veikia darbuotojans dar nepalankesni įstatymai ir siūlo juos įvesti, nes darbuotojai dėl to nesipiktina. Pasak jo, darbdaviai dažnai nutyli, kad darbuotojai dėl tų blogų dalykų neprotestuoja, nes tuose pačiuose įstymuose yra ir geresni dalykai, kurių neturi kaimynai.
Po to kalbėję Šiaurės šalių profesinių sąjungų tarybos NFS generalinis sekretorius Magnusas Grisleris (Magnus Grissler) ir Norvegijos profesinių sąjungų konfederacijos ryšių su Europa skyriaus vadovas Robertas Hansenas pabrėžė bendradarbiavimo su Skandinavijos profesinėmis sąjungomis svarbą, nes Lietuvoje veikia nemažai skandinaviško kapitalo įmonių ir vis daugiau lietuviškų įmonių veikia Skandinavijos šalyse. Šių šalių profesinės sąjungos visada pasiruošusios padėti Lietuvos profesinėms sąjungoms, ginant darbuotojų teisę į sąžiningą atlyginimą ir tinkamas darbo ir poilsio sąlygas.
Europos parlamento narė, buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė papasakojo apie savo kovą Europos parlamente siekiant lygaus vyrų ir moterų atlyginimo, kuris Lietuvoje moterims pastaruoju metu net sumažėjo, apie tai, kad socialdemokratų frakcija siūlo direktyvą, kad Europos mastu atsirastų pusiausvyra tarp darbuotojų darbo ir poilsio ir darbuotojai galėtų skirti pakankamai laiko šeimai bei vaikams, nes prisidengus kova su krizės padariniais vėl bandoma griauti Europos socialinį modelį. Jis skundėsi Lietuvos atstovų nevieninga laikysena balsuojant dėl „mobilumo paketo“ t. y. įstatymų, kurie suvienodintų visų vairuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas dirbant ES šalyse, o Lietuvos vairuotojai uždirbtų didesnius atlyginimus.
Per pertrauką Vilija Blinkevičiūtė susitiko su Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininku Gintaru Kondrackiu ir sutarė kartu dirbti, kad Europos parlamente būtų priimti vairuotojams palankūs įstatymai.
Kitas Europos parlamento narys Viktoras Uspackichas prisipažino, kad visada palaikė ir palaikys minimalaus atlyginimo didinimą, nes tokiu būdu išvengiama nesąžiningos konkurencijos, kai mažesnius atlyginimus mokantys verslininkai parduoda savo prekes ir paslaugas pigiau, todėl ir pats Viktoras Uspackichas, pasak jo, sukūręs daugiausiai darbo vietų Lietuvoje, negali mokėti didesnių atlyginimų.
Suvažiavime kalbėjęs valdančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Tomas Tomilinas prisipažino, kad perskaitė visas suvažiavimo rezoliucijas ir ketina ateityje, atsižvelgti į profesinių sąjungų nuomonę ir įvykdyti tikrą mokesčių reformą, kuri sumažintų pajamų nelygybę Lietuvoje, kuri yra didžiausia Europos Sąjungoje.
Seimo narys Algirdas Sysas papasakojęs kaip Seime priimami darbuotojams savrbūs įstatymai, paragino profesines sąjungas ateinančių metų rinkimuose balsuoti ne už tuos, kurie gražiai kalba ir žada, bet už tuos, kurie Seime teisingai balsuoja.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas įtėikė profesinių sąjungų pirmininkėms Kristinai Krupavičienei ir Ingai Ruginienei savo ūkyje išaugintų levandų ir palinkėjo vaisingo socialinio dialogo tarp profesinių sąjungų ir darbdavių, nes tik kartu galima sėkmingai dirbti.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas pasakė, kad profesinės sąjungos nariai turi teisę balsuoti už kokią nori partiją, bet priminė jiems, kad tik socialdemokratų partijos posėdžiuose, Skandinavijos šalių pavyzdžiu, gali bet kada dalyvauti profesinių sąjungų atstovai, ir Kristinai Krupavičienei įteikė statinaitę medaus, kuriame, pasak jo, nėra nei vieno šaukšto deguto.
Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis pasveikino suvažiavimo dalyvius ir palinkėjo siekti, kad Lietuvoje būtų indeksuojami atlyginimai. Jis prisipažino, kad jam dirbant amerikietiškos personalo įmonės „Hay group“ vadovu Baltijos šalims užsienio investuotojai stebėjosi kodėl Lietuvoje nėra Vakaruose įprasto atlyginimų indeksavimo, kylant kainoms ir infliacijai, kuris padaro įmonių veiklą stabilesnę, lengviau prognozuojamą bei padeda išvengti specialistų praradimo. Sakalas Gorodeckis, pareiškęs tikėjimą, kad suvažiavimo dalyviai neemigruos, pasiūlė asmeninę pagalbą kaip profesionaliai derėtis dėl atlyginimų didinimo, kad lietuviai iš Lietuvos neišvažiuotų.
Valstybinės darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čaponas pažadėjo toliau vaisingai bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis, kovojant prieš nelegalų darbą ir darbdavių pažeidimus.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir buvęs jos pirmininkas Artūras Černiauskas pabrėžė profesinių sąjungų vienybės svarbą, ginant darbuotojus, ir palinkėjo dar glaudesnio bendradarbiavimo tarp abiejų profesinių sąjungų.
Po pertraukos buvo išklausytos Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės ir revizijos komisijos pirmininkės Valerijos Jarukienės ataskaitos.
Suvažiavimas nubalsavo už naują įstatų redakciją. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininke vėl išrinkta Kristina Krupavičienė. Suvažiavimas prięmė rezoliucijos svarbiais darbuotojams klausimais.
Pirmininkė Kristina Krupavičienė padėkojo suvažiavimo delegatams ir svečiams už pareikštas nuomones ir palinkėjo bendro bei našaus darbo siekiant darbuotojų gerovės.
Daugiau nuotraukų žiūrėti čia čia čia