Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” surengta tarptautinė konferencija atskleidė, kad Lietuva tolsta nuo europietiško socialinės gerovės valstybės principų

autorius Solidarumas
eza lazutka

2018 m. liepos 4-6 d. Vilniuje Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kartu su tarptautine profesinių sąjungų švietimo organizacija Europos darbuotojų klausimų centru EZA surengė tarptautinę konferenciją „Tvarus augimas ir įtraukiųjų darbo rinkų politika. Socialinių partnerių vaidmuo“, kurioje dalyvavo Belgijos, Portugalijos, Ispanijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos ir Lietuvos  profesinių sąjungų atstovai.

Konferenciją atidarė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir EZA vicepirmininkė Janina Švedienė. Po to kalbėjęs Lietuvos Ministro Pirmininko patarėjas Lukas Savickas konferencijos dalyviams perdavė Ministro Pirmininko Saulius Skvernelio sveikinimus ir pažymėjo, kad dabartinė Vyriausybė skiria daugiau dėmesio socialiniui dialogui nei ankstesnės Vyriausybės. Tai, anot jo, rodo ir Nacionalinio susitarimo Lietuvos pažangai siekti tarp Vyriausybės ir socialinių partnerių pasirašymas bei pirmą kartą Lietuvoje pasirašytos kolektyvinės šakos sutartys.

Europos komisijos atstovybės Lietuvoje Ekonominės valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas atkreipė dėmesį, kad Europos komisija yra ne kartą nurodžiusi Lietuvos valdžios institucijoms, jog Lietuvoje yra per didelė socialinė atskirtis, kad mūsų šalyje per mažiai lėšų skiriama viešąjam sektoriui t. y. sveikatos apsaugai, pensijoms, švietimui ir kt. lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis bei dar kartą įspėjo, kad, jei nebus imtasi skubių priemonių padėčiai gerinti, Lietuvos laukia demografinė katastrofa.

Kristinai Krupavičienei paklausus ką Europos komisija ketina daryti, jei Lietuvos Vyriausybė atsisakys vykdyti jos rekomendacijas, Jonas Rasimas atsakė, kad ji nieko nedarys, nes Europos komisija gali imtis sankcijų prieš Lietuvą tik tokiu atveju, jei ji pažeis finansinės drausmės įstatymą. Kitais atvejais Europos komisijos pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir Europos Sąjungos šalys turi teisę jų nevykdyti. 

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ekonomistas Ričardas Garuolis papasakojo apie  profesinių sąjungų požiūrį į taip vadinamą Europos „socialinį ramstį“ t. y. nuostatas socialiniais klausimais.Europa po antrojo pasaulinio karo buvo kuriama, vadovaujantis socialinio dialogo ir solidarumo principais. Po revoliucijų ir pilietinių karų varginusių Europos šalis buvo suprasta, kad geriau nesutarimus spręsti socialinio dialogo pagalba, o stipresnieji visuomenės nariai turi padėti silpnesniesiems jos nariams, neleidžant jiems skursti. Taip Europoje susikūrė socialinės gerovės valstybės, kuriose yra didesni mokesčiai, didesnis socialinis saugumas ir didesnis valstybės vaidmuo šalies ūkyje. Jis skyrėsi nuo taip vadinamojo amerikietiškojo valstybės modelio, kai valstybėje yra maži mokesčiai ir maža socialinė apsauga. Po komunistinės sistemos žlugimo Europoje prasidėjo bandymai pasukti Europą amerikietiško vystymosi keliu, kuris jau įsivyravo pokomunistinėse šalyse. Europos profesinės sąjungos tokią tvarką atvirai vadina „moderniąja vergove“, kuri grasina sunaikinti dešimtmečiais kurtas gerovės valstybes, nes Vakarų įmonės, kuriose yra aukšti socialiniai darbo standartai, bendroje rinkoje negali konkuruoti su „moderniosios vergovės“ įmonėmis iš šalių, kuriose mokesčiai ir atlyginimai yra mažesni. Todėl profesinės sąjungos ryžtingai atmetė bet kurį Europos Sąjungos vystymosi scenarijų, jei jame nebus „socialinio ramsčio“ nuostatų.

Todėl Europos profesinėms sąjungoms reikalaujant 2017 m. lapkritį Geteborge vykusiame aukščiausių Europos Sąjungos ir valstybių vadovų susitikime „socialinio ramsčio” nuostatos buvo patvirtintos. http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/11/17/european-pillar-of-social-rights-proclamation-and-signing/

Nors iš pirmo žvilgsnio jame nėra nieko naujo, bet Ričardas Garuolis pasiūlė atkreipti dėmesį į Lietuvoje mažai dar naudojamą „socialinio ramsčio“ nuostatą, kad pertvarkant įmones turi būti TARIAMASI su profesinėmis sąjungomis, o įmonės vadovybė ir kartu su jomis vykdyti pertvarkymus, ne tik jas informuojant apie vadovybės jau priimtus sprendimus. „Socialinio ramsčio“ įtvirtinimas teisėkūroje yra labai svarbus, nes Europos institucijoms ar valstybėms priimant naujus įstatymus bus būtina į šias gaires atižvelgti. Tai suteikia vilčių, kad Europoje ir tame tarpe Lietuvoje laimės europietiškas socialinės gerovės, o ne amerikietiškas „moderniosios vergovės“ modelis.

Ričardas Garuolis apgailestavo, kad jam pradėjus kalbėti išėjo Ministro Pirmininko patarėjas Lukas Savickas, todėl nepavyko jo paklausti kodėl Vyriausybė  priėmė naują mokesčių reformą, kuri buvo derinama tik su darbdavių organizacijomis, apie tai net nepranešus profesinėms sąjungoms ir taip paminant europinius socialinio dialogo principus.

Diskusijų metu ekonomistas Justas Mundeikis atskleidė, kad naujoji mokesčių reforma padidins socialinę nelygybę Lietuvoje, atims iš Lietuvos biudžeto beveik 2 mlrd. eurų, o mokesčių sumažinimą pajus tik gaunantys didžiausias pajamas. Žiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=zcEaAMbMu3M&feature=youtu.be

Kitą dieną prof. Romas Lazutka perskaitė pranešimą „Dirbančiųjų socialinės apsaugos reikšmė tvariam ekonomikos augimui“. Lietuva sukuria daugiau BVP vienam gyventojui nei Portugalija ir visos pokomunistinės šalys, išskyrus Slovėniją ir Čekiją, bet atlyginimų vidurkis Lietuvoje yra didesnis už Bulgariją ir Rumuniją. Lietuvos valdžia daug mažiau nei kitos pokomomunistinės šalys skiria lėšų švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai, todėl Lietuvoje yra didžiausia Europoje socialinė atskirtis ir net daugiausiai Europoje mirštama nuo išvengiamų ligų! Prof. Romas Lazutka įspėjo, kad privatizavus viešąsias paslaugos jos visada pabrangs, o jų kokybė nevisada bus geresnė. Jis atskleidė, kad Lietuvos negerovės t.y didžiausia socialinė nelygybė ir emigracija Europoje ir būdai joms spręsti jau seniai nurodomos Europos komisijos, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių organizacijų išsamiai perengtose rekomendacijose Lietuvai, o profesinėms sąjungoms tereikia jomis naudotis, kalbantis su socialiniais partneriais.Žiūrėti pranešimą čia https://www.youtube.com/watch?v=BMq6upfIfe8&feature=youtu.be 

EZA projekto vadovas Pedro Estevao papasakojo apie švietimo profesinių sąjungų patirtį reformuojant švietimo sistemą Portugalijoje.

Asociacijos „Investor’s forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pasidžiaugė, kad Lietuva vystosi teisingu keliu, nes daugėja investicijų, o neseniai priimta gera mokesčių reforma, bet prisipažino, susirūpinusi nepakankamu Lietuvos darbuotojų paruošimu, todėl kvietė drąsiau reformuoti švietimo sistemą.

Ekonomistui Justui Mundeikiui paklausus Rūtos Skyrienės, kaip pagerės švietimas, jei dėl mokesčių reformos sumažės finansavimas švietimui, ir kaip po mokesčių reformos sumažės darbo jėgos sąnaudos ir padidės įmonių konkurencingumas, dėl ko džiaugiasi investuotojai, jei darbuotojų mokesčius mokės nebe darbdaviai, o patys darbuotojai, ji aiškiai atsakyti nesugebėjo.

Žiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=u9TczCzkYG0&feature=youtu.be

Belgijos profesinių sąjungų ir Europos forumo VZW prezidentas Dirkas Utenhove (Dirk Yuttenhove) papasakojo apie nuo pokario Belgijoje veikiančią atlyginimų indeksavimo sistemą, kai pakilus infliacijai, kyla ne tik visi atlyginimai, bet visos socialinės išmokos, o tai netrukdo Belgijos įmonėms sėkmingai konkuruoti ir pritraukti investicijas.

Socialinių mokslų daktarė Jolanta Bielskienė atskleidė, kad Vakarų pasaulyje nuolatos vyksta neoliberalų bandymai sugriauti socialines gerovės valstybes. Įsismelkę į tarptautines organizacijas neoliberalai bando prisidengdamos šių įstaigų autoritetu įtikinti nacionalinių valstybių valdžias vykdyti tai kas naudinga stambiajam kapitalui t. y. privatizuoti viską ką įmanoma: švietimą, gydymą, socialinę rūpybą ir t.t. Tačiau ji padrąsino, kad net neišsilavinususios ir negausios indėnų gentys, jei veikia organizuotai ir vieningai, sugeba pasipriešinti milijardinius pelnus gaunančioms tarptautinėms korporacijoms.

Kitą dieną tarptautinės konferencijos svečiai iš užsienio dalyvavo ir pasisakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ suvažiavime.

Daugiau nuotraukų žiūrėti: https://www.facebook.com/lpssolidarumas/photos/pcb.1697953853592411/1697951473592649/?type=3&theater

https://www.facebook.com/lpssolidarumas/photos/pcb.1699365100117953/1699362483451548/?type=3&theater