2023 m. birželio 1 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė Prezidentui G. Nausėdai prašymą vetuoti Pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymą, kuris Seime buvo priimtas su kitomis Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis ir grąžinti Seimui jį pataisyti, kad jame nebūtų apribojimų, kurie trukdyti darbuotojams didinti atlyginimus.
J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
PRAŠYMAS VETUOTI LR PAREIGINĖS ALGOS (ATLYGINIMO) BAZINIO DYDŽIO NUSTATYMO IR ASIGNAVIMŲ DARBO UŽMOKESČIUI PERSKAIČIAVIMO ĮSTATYMĄ (PROJEKTAS NR. XIVP-2098(4))
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ prašo vetuoti minėtą įstatymą ir papildyti jo 3 straipsnio „Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis“ 2 dalį taip: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis peržiūrimas Nacionalinėje kolektyvinėje nustatyta tvarka kiekvienais metais, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją ir tvirtinamas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme“.
Siūlome visiškai išbraukti šio įstatymo 4 straipsnį „Asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimas“, nes:
jis yra neaiškus ir sudaro sąlygas skirtingai interpretuoti įstatymą. Pvz:. įstatyme nėra nurodyta kas yra šio straipsnio 1 dalyje paminėta (n-2);
sudaro sąlygas keliems Finansų ministerijos tarnautojams be socialinių partnerių t. y. darbuotojų atstovų – profesinių sąjungų dalyvavimo sudaryti subjektyvų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų faktinių darbo užmokesčio išlaidų ir faktinių konsoliduotų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų santykio procentais paskaičiavimą ir tokiu būdu riboti valstybės tarnyboje dirbančių darbuotojų atlyginimų didinimą;
gali mažinti valstybės galimybes didinti reikalingų valstybės pareigūnų skaičių ir jų atlyginimus, ir tuo pačiu susilpninti Lietuvos valstybės saugumą ir atsparumą krizėms, jei kilus nenumatytiems sunkumams bus reikalingas aktyvesnis valstybės veikimas, ypač dabar, kai geopolitinė padėtis yra neaiški, o Lietuvai iškilusios grėsmės dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir hibridinės atakos prieš Lietuvą, panaudojant „prieglobsčio prašytojus“, ir pn. dar nėra išnykusios.
Šiuo metu, kai apie pusė valstybės tarnybos konkursų į laisvas darbo vietas neįvyksta, nes neatsiranda norinčių dirbti, o darbuotojų kaita yra didelė dėl didelių darbo krūvių ir nepakankamų atlyginimų, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kategoriškai prieštarauja bet kokiems bandymams įstatymuose „įšaldyti“ darbo užmokesčio fondą daugiau nei metams, nes nuolat augant kainoms ir kylant darbuotojų atlyginimams visoje šalyje, tai paskatins darbuotojus ieškoti darbo kitur ir pakirs valstybės galimybės tinkamai vykdyti savo funkcijas.
Todėl bandymus įstatymais „įšaldyti“ valstybės tarnyboje dirbančių darbuotojų atlyginimus vertiname kaip diversiją prieš Lietuvos valstybę.
Darbuotojų atlyginimai turi būti nustatomi europinio socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų būdu. Tai daryti ragina ir Europos komisija, kuri 2023 m. sausio 25 d. paskelbė pasiūlymų paketą „Socialinio dialogo stiprinimas Europos Sąjungoje (ES)“, kurį sudaro komunikatas, nurodantis veiksmus stiprinančius socialinį dialogą ES lygiu ir Europos sąjungos tarybos rekomendacijos ES valstybėms – narėms bei 2024 metais įsigaliojanti ES direktyva Dėl minimalios algos, skatinanti siekti, kad kolektyvinių sutartys aprėptų 80 proc. šalies darbuotojų.
Taip siūlome išbraukti 5 straipsnį „Įstatymo taikymas ir įgyvendinimas“, nes jis pakartoja Valstybės tarnybos įstatymo antrąjį straipsnį (žr. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas).
Pagarbiai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė