2022 m. spalio 7 d. minėdama tarptautinę Oraus darbo dieną Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ surengė mitingą prie Vyriausybės rūmų Vilniuje.
Pateikiame šiame mitinge pasakytą Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės kalbą.
Gerb. Solidarumas lyderiai, profsąjungų nariai, broliai ir seserys
Gerb. Lietuvos piliečiai,
Šiandien minima tarptautinė Oraus darbo diena. Todėl esame čia, prie LR Vyriausybės, norėdami priminti ir pareikalauti, kad gyvenant demokratinėje šalyje turi būti gerbiamos darbuotojų teisės ir sąžiningai įvertintas darbuotojų darbas, nes būtent mūsų visų darbas sukuria mūsų valstybės pridėtinę vertę, mūsų BVP, visų gerovę.
Tik ar šiandien mokamas sąžiningas darbo užmokestis ir kokiomis darbo sąlygomis dirbame? Orus darbas, tai, kai dirbame saugiomis darbo sąlygomis be psichologinio smurto ir baimės darbe, 8 darbo valandas ir turime mažiausiai 20 darbo dienų atostogų, nes tai mums garantuoja įstatymai. Ori darbo vieta yra ta kur žmonės nebijo jungtis į profesines sąjungas ir ginti savo teisių.
Bet tikrovė yra visai kitokia. Kokį dviejų metų, teismų maratoną, pažeminimą, bauginimą, nesiskaitymą teko atlaikyti Vilniaus viešojo transporto darbuotojams ir profesinėms sąjungoms! Bet jie atlaikė, pasiruošė streikui ir ryžtingai gynė savo Konstitucines teises į orų darbą, į kolektyvinės derybas ir sutartis. Paplokim jiems ir pirmininkui Algirdui Markevičiui! (plojimai)
Darbo krūviais nuolat skundžiasi medikai. Jolanta, Regina, Natalja, Vilma yra vienos iš geriausių medikų profesinės sąjungos „Solidarumas“ lyderių, nuolat keliančios šiuos klausimas. Ką reiškia pavargęs medikas ir jo klaidos?
Darbo krūviais skundžiasi gamybininkai, valstybės tarnautojai: Sodros, Migracijos departamentų, Pasienio apsaugos darbuotojai, transportininkai ir kiti. Ne visi šiandien turi galimybes atostogauti, nes darbuotojų trūksta ir nėra kam pakeisti atostogaujančių.
Palyginus su ES išsivysčiusiomis šalimis dirbame virš 100 val. viršvalandžių daugiau, o tai, brangieji, – 12,5 darbo dienų! Dėl to nukenčia mūsų šeimyninis gyvenimas, mūsų sveikata. Dažniausia sutinkame dirbti geranoriškai, nes norime uždirbti, kad galėtume išlaikyti savo šeimas.
Statistika šiandien atskleidžia mūsų skandalingą tikrovę, nes darbas nebegelbsti nuo skurdo. Dirbant už minimalų atlyginimą, žmogaus pajamos yra mažesnes už skurdo rizikos ribą! Žemiau skurdo ribos buvo 90 tūkst. darbuotojų.
Skandalinga ir tai, kad šiandien neapsimoka dirbti už minimalų atlyginimą, o tai liečia nekvalifikuotus darbuotojus, darbuotojus, kurie neturi galimybių mokytis, kelti kvalifikaciją. Būtent tokia situacija stumia žmogų į neviltį į degradaciją, ir galų gale – į visuomenės pasmerkimą.
Statistikos departamentas atskleidžia, kad žemiau skurdo rizikos ribos praeitas metais gyveno virš 17 proc. žmonių mieste ir virš 25 proc. kaimo vietovėse. Vis dar 17 proc. vaikų gyvena skurde, kuriems kaip galėdami padeda socialiniai darbuotojai, organizuodami visokias akcijas, rinkdami paramą drabužiais, mokyklinėmis priemonėmis.
Bet kur yra Vyriausybės projektai kaip įveikti skurdą? Girdime apie investicijas į inovacijas, technologijas, bet ne į žmones, ne į skurdo problemų sprendimą.
Skurdas yra mūsų Lietuvos „kraujuojantį žaizda“, kurią nedelsiant reikia gydyti.
Todėl atlyginimai, žmonių pajamos turi augti tiek kiek auga infliacija!
Problemos dėl elektros stokos ir kainų didėjimo pradeda kelti pavojų valstybei, žmonių gerovei. Negi dabar, „skaitmenizavimo“ eroje, aukštų technologijų amžiuje, kai Lietuvos politikai kalba apie kosmoso projektus, mūsų šeimos nebus pajėgios sumokėti už elektros tekimą?
Ar šiandien tiems skurde esantiems vaikams pasiūlysite pamokas daryti prie žibalinės lempos?
Ar šiandien dėl užaugusių elektros kainų tėvai turės darbo?
Noriu, kaip pavyzdį paminėti Vilniaus paukštyną, kuris šiandien darbu aprūpina šimto kilometru aplink Vilnių gyvenančius kaimo vietovių žmones. Tokios įmonės išlaikymas turi būti prioritetinis, nes tai ne tik ekonominiai bet socialiniai klausimai.
Kita įmonė Kėdainiuose, planuoja atleisti 60 žmonių, nes trūksta užsakovų, nes visi atsargiai žiūri į ateitį, taupo, neperka nebūtinų prekių. Įmonės, kurios susidūrė su sunkumais, nes įmonių savininkai Rusijos piliečiai.
Tikrai problemų labai daug. Todėl negalime suprasti Vyriausybės politikos ir sprendimų, kurie leidžia energetikams „apiplėšinėti“ Lietuvos žmonės, „bankrotinti“ verslus, kelti žmonių nepasitikėjimą Lietuva, nusivilti valstybės institucijomis, tuo tarpu sau išmokant virš 45 mln. dividentų. Tai – nenormalu, amoralu, netoleruotina, kai tokioj mažoj šaly, kaip Lietuva, vieni lobsta kitų sąskaitą, o Vyriausybe nepajėgi priimti drąsių sprendimų.
Mums sakoma, kad bus mokamos kompensacijos, tai noriu paklausti, kiek žmonių šią žiemą taps paramos prašytojais? Bet ta parama nukeliaus į gobšių energetikų kišenes. Tai koks tikslas tokios paramos?
Dėl socialinio dialogo, tai norėčiau pasakyti tiek. Jei Vyriausybė nesugeba susitarti su Prezidentu, nesugeba tartis-konsultuotis su opozicija, net jei jau skirtinguose posėdžių salėje posėdžiaujama, tai kur jie pamatys mus, profesines sąjungas?
Visos reformos stumiamos „buldozerio“ metodu, o visos konsultacijos apsiriboja įstatymų projektų patalpinimu taip vadinamoje TAIS svetainėje. Tuo ir baigiasi konsultavimas, derinimas.
Todėl šiandien žmonės nesupranta, kas vyksta sveikatos sistemoje. Trūksta gydytojų, mokytojų, nes reikalavimai labai dideli, o atlyginimai per maži.
Kas bus su socialinėmis paslaugomis ir socialiniais darbuotojais, jei planuojama dalį paslaugų perleisti privataus kapitalo tiekėjui?
Kas bus su Lietuvos vandenimis, kai su elektra jau pamatėme pasekmės? Dėl vandens dar pamatysime, nes reforma ruošiama.
Kas bus su Lietuvos keliais, kai valstybinei įmonei „Kelių priežiūra” „specialiai“ neskiriamos lėšos, o pusė milijardo atiduodama viešiesiems konkursams. Žinom mes tuos viešuosius pirkimus, kai laimi tas kuris pasiūlo mažiausią kainą. Tai kieno sąskaitą tai daroma, jei ne darbuotojų darbo sąlygų, sveikatos sąskaita? Bet tai niekam nerūpi.
Dabar Vyriausybė kartu su buvusiu bankininku nutarė sugriauti Valstybės tarnybą. Valstybės tarnyba bus paversta „uabais“ su didžiausiais vadovų įgaliojimais. Iš darbuotojų bus atimamos socialinės garantijos, o svarbiausia – jų teisės bus ribojamos.
Todėl tokios pertvarkos nedelsiant turi būti sustabdytos, kad vieną dieną visi neatsidurtume prie „suskilusios geldos”.
Todėl norime pasakyti Vyriausybei šiandien, kad Jūs darote labai daug „broko“. Kas atsitinka, kai gydytojas, gamybininkas, elektrikas padaro darbo broką? Jį tikriausiai nubaudžia arba atleidžia iš darbo. Tai darykite išvadas, nes mes, kaip mokesčių mokėtojai matome jūsų valdymo broką, kuris nedelsiant turi būti taisomas.