2023 gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkę Kristiną Krupavičienę kartu su Seimo, Ministrų kabineto narius, Lietuvos banko ir verslo atstovais aptarti Lietuvos ekonominę padėtį ir politinį atsaką į recesiją.
Šis kvietimas buvo atsakas į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pasiūlymus Prezidentui G. Nausėdai ir Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei dėl pagalbos su laikinais sunkumais susiduriančiai Lietuvos pramonei. Skaityti čia
Susitikime aptarta dabartinė šalies ekonominė situacija, kurią, pasak Prezidento, reikia vertinti ramiai, bet rimtai. Lietuvos ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį susitraukė, šalyje fiksuojama techninė recesija, išaugusios žaliavų kainos sumažina Lietuvos gamintojų konkurencingumą, transporto sektorius patiria iššūkių dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos, o šalies gyventojus, nepaisant atlyginimų augimo, paveikė infliacija.
Lietuvos ūkio padėtį pristatęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pirmojo šio ketvirčio recesiją apibūdino kaip laikinus „trūkčiojimus”. Daugiau skaityti čia.
Ministerijų atstovai papasakojo apie savo planus ūkiui skatinti.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius skundėsi, kad rekordinės energijos kainos, aukštos bankų palūkanos, ilgos procedūros įmonėms gaunant finansinę pagalbą iš vyriausybės stabdo Lietuvos ūkio atsigavimą, o Vokietijos vyriausybės planai padengi savo pramonės įmonėms elektros kainas virš 7 ct kelia grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos pramonės išlikimui.
K. Krupavičienė atskleidė, kad daug pramonės įmonių darbuotojų yra išleidžiami į prastovas, kurios tęsiasi dvi savaites ir net ilgiau. Valstybei laiku nesuteikus pagalbos laikinų sunkumų patiriančioms įmonėms, jos gali užsidaryti. Dėl to augs nedarbas, valstybė surinks mažiau mokesčių ir bus priversta daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms.
Ji ragino skubiai panaudoti ekonomikos stabilizavimo priemones, kurios parodė savo veiksmingumą Covid-19 pandemijos metu.
K. Krupavičienė siūlė padengti laikinus sunkumus patiriančių įmonių sąnaudas, susijusias su darbuotojų prastovomis, apmokant darbuotojams už prastovas, skirti lėšas didinti laikinai sunkumus patiriančių įmonių darbuotojų kompetencijas ir peržiūrėti biudžetinių įmonių darbuotojų algų, pensijų, socialinių pašalpų, ypač mažesnių už vidurkį, nustatymo tvarką, kad jų augimas nebūtų mažesnis už infliacijos augimą.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturi prabangos BVP mažėjimui, nes vis dar esame Vakarų ekonominį lygį besivejanti valstybė, tad šalies ūkis turi toliau augti ir artėti prie pažangiausių pasaulio ekonomikų, jei nenorime atsidurti užstrigusių pajamų spąstuose.
„Turime nedelsdami pradėti galvoti apie kitokią ekonominės politikos trajektoriją, nei buvo iki šiol, ir rinktis proaktyvią išėjimo iš recesijos strategiją, paremtą anticikliniais atsakingų valstybės institucijų veiksmais. Ankstesnės pasaulio recesijos mus moko, kad jų metu pasiteisina strategijos, orientuotos į žemų ir vidutinių pajamų gavėjų padėties gerinimą, viešųjų investicijų skatinimą ir taiklią bei efektyvią pagalbą verslui“, – teigė Prezidentas.
Lietuvos vadovas išskyrė, jog visų pirma svarbu principingai atsisakyti ketinimų didinti mokestinę naštą vidurinei šalies klasei ir kuo skubiau įtvirtinti mokestines paskatas investicijoms augti.
„Nėra blogo laiko mokesčių reformai, kuri didina mokesčių teisingumą, pavyzdžiui, progresinių mokesčių suvienodinimas eliminuojant skirtumus pagal veiklos formą ir tolygesnė bei paprastesnė leistinų buhalterinių atskaitymų sistema. Tuo tarpu tiesioginių pajamų mokesčių tarifų didinimas nepataiko į ekonominio ciklo taktą ir nėra paremtas jokiais racionaliais argumentais“, – susitikime teigė Prezidentas.
Dalis dalyvavusių Seimo narių pareiškė, kad balsuos prieš Vyriausybės parengtą mokesčių reformą.
Susitikime diskutuota apie svarbą suplanuoti naujas priemones krintančios šalies pramonės konkurencingumui atsigauti skatinant eksportą, padedant apsirūpinti žaliavomis, užtikrinant stabilias energijos kainas, priemones darbuotojams išsaugoti.
Prezidentas išsakė lūkestį, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė pateiks konkrečias paramos priemones šalies pramonei.
Susitikime dalyvavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė, Seimo nariai Mindaugas Lingė, Valius Ąžuolas, Andrius Bagdonas, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Agnė Širinskienė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Po susitikimo Prezidentūroje įvyko spaudos konferencija. Žiūrėti čia.