Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje atskleisti faktai apie Vaikų teisių tarnybos veiklą sukėlė didelį nerimą profesinių sąjungų nariams, auginantiems vaikus. Su visuomene neaptartas Vaiko grėsmių aprašas, kurį parengė Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dabar žiniaskaidos dėka tapo staigmena daugeliui tėvų, nors valdžios institucijos vos jį priėmus turėjo tučtuojau ir kuo plačiau apie jį pranešti tėvams, auginantiems vaikus.
Pateikiame dalį Grėsmių vaikui lygio aprašą:
„vaikas baikštus / ypač nuolankus suaugusiajam, ypač jautriai reaguoja į atstovų buvimą šalia, jų pasakytus žodžius jam, žaloja save, nuvertina save; vengia prisilietimų, ypač suaugusiųjų, paliestas „sustingsta“, pakitusi eisena; miego sutrikimai (košmarai, baimė miegoti vienam ir (ar) tamsoje), nevalingas šlapinimasis ir (ar) tuštinimasis; be aiškios medicininės priežasties pasireiškiantys psichosomatiniai negalavimai (pilvo, galvos, galūnių skausmai, pykinimas, vėmimas) ir kt; – vaiko ūgis ir svoris neatitinka jo amžiaus grupės normų (vaikas yra per mažo ūgio ir svorio, išsekęs arba turi antsvorio), nešvarūs, netvarkingi, oro sąlygų neatitinkantys drabužiai, nuo vaiko sklinda nemalonus kvapas, vaikas neatsimena, kada valgė, arba valgo tik vieną kartą per dieną ir pan., turi parazitų; – mėlynės ant viso kūno, nubrozdinta kakta, kraujuoja iš žaizdos plaštakoje, sutinusi nosis ir pan.; vaikas miegojo, buvo stovykloje, pas senelius, mokykloje ar kitur, kai šeimoje gyvenantis (-ys) asmuo (-enys) naudojo fizinį, seksualinį ar kitokį smurtą prieš kitą (-us) šeimoje gyvenantį (-čius) asmenį (-is); vaiko bandymas žudytis, savęs žalojimas, priklausomybės, besikartojantis bėgimas iš namų ar kt.; vaikas nebendrauja su ugdymo, sveikatos, Tarnybos specialistais, socialiniu darbuotoju; vienas iš vaiko atstovų galimai naudoja smurtą kito iš atstovų atžvilgiu, arba kartu gyvenantys asmenys vieni kitų atžvilgiu naudoja smurtą; patirto smurto požymiai: daugybinės skirtingų spalvų mėlynės, kelių dienų sumušimai, nudegimo žymės, patinimai, pabrinkimai, gumbai, nubrozdinimai, žaizdos, įdrėskimai ir kiti odos pažeidimai, kaulų lūžiai, įvairaus laipsnio užgijimo žaizdos ir kt.); vaikas neturi jam reikalingų daiktų, priemonių; motina yra nepilnametė; tėvai nuolat izoliuoja vaiką nuo socialinės veiklos (draugų, būrelių ir kt.); su vaiku elgiamasi nenuosekliai, taikoma atsitiktinė disciplina, neadekvačios bausmės, nenubrėžiamos elgesio ribos; ypač aktyvi vaiko kontrolė, priežiūra ir rūpinimasis, neatitinkantis jo amžiaus ir brandos (daugelis dalykų atliekama už vaiką, manipuliuojama vaiku, neadekvačiai jautriai reaguojama į vaiko emocijas bei stengiamasi apsaugoti jį nuo įvairių pavojų, tėvai siekia už vaiką išspręsti įvairias problemas ir pan.; vaikas galimai priverstas valkatauti, užsiimti galimai nusikalstama veikla ir pan.); gyvenamoji aplinka apleista, nešvari, neatitinka net bazinių higienos normų, veisiasi kenkėjai ir pan.”. Daugiau žiūrėti čia.
Tai, kad daugelio išvardintų grėsmių vaikui nustatymas priklauso tik nuo subjektyviaus Vaikų teisių tarnybos darbuotojų įvertinimo, tai, kad kaip atskleidė žiniasklaida, šioje įstaigoje gali dirbti net teistumą turintis asmuo, organizavęs nusikalstamą grupuotę, tai, kad vaikai iš šeimos paimami labai greitai, o nepasitvirtinus faktams grąžinami labai ilgai, tai, kad neteisingus sprendimus priėmę darbuotojai yra vadovų ginami, sukelia pagrįstą kiekvienos šeimos, turinčios vaikų, baimę, kad vaikai gali būti bet kada atimti ne tik iš vaiko gyvybei ir sveikatai pavojų keliančios aplinkos bet ir iš kiekvienos mylinčios šeimos, ilgam traumuojant tiek vaikus, tiek jų tėvus.
Šio aprašo nuostatos, skubos tvarka priimtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ne tik pažeidė socialinio dialogo principus, nes jas sudarant nedalyvo socialiniai partneriai t.y. profesinės sąjungos ir tėvų organizacijos, bet ir sukūrė sąlygas galimoms Vaiko teisių tarnybos darbuotojų klaidoms ir piktnaudžiavimams.
Kyla reali grėsmė, kad pasinaudojus šiomis įstatymų „spragomis” nesąžiningi darbdaviai galės susidoroti su profesinių sąjungų vadovais, ypač su tais, kurie ryžtingai gina savo darbuotojų teises. Toks pats susidrorojimas gresia ir tėvams, kurie aktyviai gina viešąjį interesą, ir kitiems pilietiškiems asmenims.
Todėl Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” kreipiasi į aukščiausius demokratinės Lietuvos respublikos vadovus, kad būtų užtikrinta šeimų apsauga nuo galimo valstybinių institucijų smurto prieš vaikus ir tėvus.
LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS” PAREIŠKIMAS DĖL SMURTO PRIEŠ VAIKUS
Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Pastaruoju metu Lietuvos visuomenę sukrėtė žiniasklaidoje pasirodę skandalingi faktai, susiję su Vaikų teisių tarnybos veikla.
Stebina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažeidė europinius socialinio dialogo principus, kuriuos ji privalo puoselėti ir skleisti, ir paruošė poįsatyminius aktus nepasitarusi ir nederinusi jų su nevyriausybinėmis, visų pirma su tėvų organizacijomis.
Dabar dėl skubos tvarka priimtų įstatymų daugybė Lietuvos tėvų gyvena nuolatinėje baimėje, kad dėl įstatyme iki galo neapgalvotų nuostatų, pažeidžiant protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus, jų mylimi vaikai bus atimti.
Niekas nebekapoja rankų nusikaltėliams ir nekonfiskuoja automobilio už greičio viršijimą.
Neaiškus ir iki galo neapsvarstytas Vaikų teisių tarnybos darbo reglamentavimas, leidžiantis dirbti šį atsakingą ir ypatingai socialiai jautrų darbą asmenims turintiems teistumą, sukuria galimybes piktavaliams piktnaudžiauti ir persekioti jiems nepatinkančius asmenis už jų visuomeninę, politinę ar veiklą profesinėse sąjungose.
Kai kurie reikalavimai, aklai nukopijuoti nuo kai kurių daug turtingesnių šalių įstatymų, užkerta socialiai labiau pažeidžiamiems asmenims galimybę auginti vaikus, nes dėl mažų atlyginimų, mirus sutuoktiniui, išsiskyrus, netekus darbo ar susiklosčius kitoms nepalankioms gyvenimo aplinkybėms, jie nebegalės jų įvykdyti.
Nepaisant nuolatinio Lietuvos ūkio augimo vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis pernai, palyginti su ankstesniais metais, net padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 25,7 proc. Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2017 metais siekė 21,2 proc. ir, palyginti su 2016-aisiais, padidėjo 0,2 procentinio punkto. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai, kur skurdo rizikos lygis – 48,4 proc.
Todėl Lietuvos įstatymuose numatytas reikalavimas užtikrinti nuolatinę vaiko priežiūrą šiuo metu Lietuvoje įmanomas tik turtingesnėms šeimoms, galinčioms samdyti aukles.
Socialiniai darbuotojai, galintys padėti skurstančioms šeimoms, patys gyvena ant skurdo ribos, nors jų atsakingas, aukštos kvalifikacijos ir dorovės reikalaujantis darbas turi būti prestižinis ir gerai apmokamas.
Nėra geresnės aplinkos vaikui augti ir vystytis kokia sukuriama šeimoje, todėl valstybė turėtų padėti, o ne bausti tėvus, kuriems dėl finansinių aplinkybių sunku savo vaikams suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas.
Tuo tarpu valstybė skiria 50 eurų vaiko pinigų tėvams ir dešimt kartų daugiau vaiko globėjams.
Vaikų gyvybė ir sveikata yra ne tik tėvų atsakomybė, bet ir valstybė turi prižiūrėti savo institucijas taip, kad jos padėtų apsaugoti vaikų gyvybę ir sveikatą, o ne taptų smurto prieš vaikus ir tėvus įrankiu.
Kviečiame Valstybines institucijas atsižvelgti į pateiktas pastabas ir kompleksiškai, socialinio dialogo pagalbą, pasikvietus į talką tėvų organizacijas, spręsti smurto prieš vaikus problemą.
Įspėjame, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ gins savo narių šeimų ir vaikų teises visais įmanomais būdais.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė