Seimo Kultūros komitetui ruošiantis 2019 m. birželio 5 d. svarstyti Lietuvos valstybinės televizijos ir radijo valdymo pertvarką Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” pareiškė savo nuomonę. Būtina užtikrinti visuomeninio transliuotojo, išlaikomą mokesčių mokėtojų mokesčiais, nepriklausomumą ir teisingus darbuotojų atlyginimus.
Lietuvos Respublikos Seimui
LR Seimo Kultūros komitetui 2019-06-07 Nr. 10-038
Kopija: LRT vadovybei
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 PAKEITIMO ĮSTATYMO
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, vertindama 2019 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją numatančią, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) valdymo modelis pirmiausia turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, o bet kokie pasiūlymai dėl tokio modelio keitimo pirmiausia turėtų būti vertinami tuo aspektu, ar jie yra nukreipti į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo stiprinimą. Konstitucinio Teismo bylų praktika patvirtina, kad šiuo metu galiojantis LRT valdymo modelis yra tinkamas, nes užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Todėl bet kokie siūlymai keisti esamą modelį turėtų būti vertinami labai atsargiai ir atsakingai, nes bet koks pokytis, net jeigu juo yra siekiama užtikrinti efektyvesnį LRT veiklos organizavimą, praktikoje gali neigiamai įtakoti LRT nepriklausomumą ir taip paminti saugotinas konstitucines vertybes.
Nepritartina Projekto nuostatai, numatančiai, kad keturis Tarybos narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai, nes tokios nuostatos pernelyg susiaurintų galimų pretendentų skaičių ir nulemtų vienos visuomenės grupės neproporcingai didelį atstovavimą Taryboje.
Pritartina tokiai praktikai, kai formuojant Tarybą yra įtrauktini ne tik akademinės bendruomenės atstovai, bet ir kitos visuomeninės grupės, pvz., Nevyriausybinių organizacijų tarybą, Tautinių bendrijų tarybą arba profesinių sąjungų atstovai.
Valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimas remiantis analogija su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu yra nepriimtinas, nes visuomeninio transliuotojo pagrindinis valdymo modelio reikalavimas yra užtikrinti redakcinę nepriklausomybę ir institucinę autonomiją. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo stiprinti šiuo metu LRT veikančią Administracinę komisiją, o ne steigti naują kontrolės organą Valdybą.
Primintina, kad Konstitucinis teismas 2006 m. gruodžio 21 d. byloje Nr. 30/30 pažymėjo: visuotinai pripažįstama, jog būtent nacionalinio visuomeninio transiliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transiliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios. Pabrėžtina, kad nėra jokių konstitucinių argumentų, kurie leistų teigti, kad LRT, kaip nacionalinis visuomeninis transiliuotojas, apskritai negali transiliuoti reklamos, negali gauti ir lėšų už transiliuojamą reklamą. LRT savarankiškumas transiliuojant reklamą yra vienas iš LRT nepriklausomumo nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą, aspektų; tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą misiją. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nepritariame reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų draudimui. Mūsų žiniomis papildomos lėšos naudojamos LRT darbuotojų motyvacijai ir socialinėms garantijoms stiprinti.
Pirmininkė Kristina Krupavičienė