2018 m. lapkričio 7 d. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ Vilniuje surengė konferenciją apie darbo ir poilsio laiką, nes tobulėjant informacinėms technologijoms atsiranda naujos darbo formos, kurios naikina ribą tarp darbo ir poilsio, o naujasis Darbo kodeksas į darbo santykius įnešė daug neaiškumų.
Šiuose mokymuose, skirtuose profesinių sąjungų lyderiams, dalyvavo vienas iš naujojo Darbo kodekso kūrėjų prof. Tomas Davulis, Valstybinės darbo inspekcijos atstovės Audronė Baršienė ir Adelė Gintautė Maželytė, UAB „SDG“ teisininkė Evelina Jasaitė bei Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro vadovas Andrius Bambalas.
Prof. Tomas Davulis pasidžiaugė, kad naujasis Darbo kodeksas pasirodė esąs ne toks blogas kaip daugelis laukė. Kuriant Darbo kodeksą siekta priartinti jį prie realaus gyvenimo.
Profesorius pažymėjo, kad teisė yra ekonomikos tarnaitė, kaip pavyzdį pateikdamas prieš keletą metų Lietuvos aukščiausio teismo priimtą išaiškinimą, kad už tolimųjų reisų vairuotojų darbą negalima mokėti dienpinigių, kurie sudaro daugiau nei pusę vairuotojų mėnesinių pajamų. Tačiau šis nutarimas nevykdomas, nes jis nenaudingas darbdaviams todėl jie gąsdina Vyriausybę, kad jį įgyvendinus Lietuvos vežėjai pralaimės konkurencinę kovą užsienio vežėjams, o vairuotojai sutinka gauti pačias mažiausias pensijas, bet dabar „į rankas“ uždirbti daugiau.
Darbo kodekso nuostatos dažnai neveikia dėl nepakankamo viešojo sektoriaus finansavimo. Prof. T.Davulis prisipažino, kad vienoje ligoninėje matė gydytoją, kuris dirba 0.5 etato kaip profesorius, 0.5 etato kaip docentas, 0.25 etato asistentas ir 0.25 etato kaip laborantas, kuris plauna mėgintuvėlius. Sureguliuoti visus darbo santykius Darbo kodekse yra neįmanoma ir nenaudinga nei vienam socialiniam partneriui.
Tai kas gali būti naudinga vieniems darbuotojams, priklausomai nuo darbo pobūdžio, kitiems darbuotojams bus nenaudinga. Todėl Darbo kodekse palikta daug erdvės spręsti darbinių santykių problemas, pasirašant kolektyvines sutartis.
Tiesa, Tomas Davulis siūlė nelaukti kolektyvinių sutarčių pasirašymo, kurių paruošimas užtrunka daug laiko, o darbuotojams ir darbdaviams susitarus iš karto tai įforminti atskiru susitarimu. Tokia atskirų susitarimų sistema yra lanksti ir padeda greitai reaguoti į pokyčius, todėl yra populiari net Skandinavijoje, kurioje profesinės sąjungos yra stipriausios.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovės papasakojo apie savo įstaigos teikiamas galimybes profesinėms sąjungoms ginti savo narius ir ragino darbo konfliktus spręsti jų pavaldume esančiose Darbo ginčų komisijos, kurios buvo sukurtos tam, kad pralaimėjusi pusė, skirtingai nuo įprastų teismų, neturėtų padengti bylinėjimosi išlaidų ir todėl nebijotų ginti teisybės. Darbo ginčų komisijų darbo efektyvumą rodo tai, kad tik 12% visų jose priimtų sprendimų yra ginčijama teismuose, kurie vėliau patvirtina 90% Darbo ginčų komisijų sprendimų.
UAB „SDG“ teisininkė Evelina Jasaitė papasakojo apie savo įmonės veiklą, konsultuojant darbdavius darbo saugumo klausimais. Ji pažymėjo, kad net gerieji darbdaviai nežino kaip vykdyti kai kuriuos neaiškius Darbo kodekso reikalavimus. Todėl vieni bando juos įgyvendinti taip kaip supranta, o kiti nieko nekeičia ir tiesiog laukia kol kontroliuojančios institucijos juos išaiškins, nors po to ir reiks mokėti baudas.
Šiemet Lietuvai tapus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) naria daug Lietuvos įmonių pradėjo save pristatyti atsakingo verslo atstovėmis, nes tai atveria kelią dalyvauti tarptautinėse verslo grandinėse ir parduoti savo prekias aukštesnėmis kainomis. Išsivysčiusių šalių vartotojai yra turtingi todėl jiems svarbu ne tik kaina ir kokybė, bet taip taip pat ar tų prekių ar paslaugų tiekėjai veikia skaidriai, rūpinasi savo darbuotojais, saugo aplinką, gerbia moterų ir mažumų teises ir pn. Tai ypač svarbu Skandinavijos įmonėms.
Pavyzdžiui, viena Lietuvos trąšų gamybos įmonė negalėjo parduoti savo gaminių, nes išaiškėjo, kad joms žaliavą ji pirko Vakarų Saharoje, kuri pagal tarptautine teisę laikoma neteisėtai Maroko okupuota šalimi. Todėl nors prekės kokybė ir kaina buvo geros, tačiau Lietuvos įmonė negalėjo parduoti savo gaminių, nes dalyvavimas grandinėje reiškia, kad nei viena įmonė negali pažeisti atsakingo verslo reikalavimų.
Nacionalinio koordinacinio centro vadovas Andrius Bambalas papasakojo apie profesinių sąjungų galimybes atstovauti darbuotojų teises pasinaudojus jo vadovaujamos įstaigos paslaugomis, kurį yra kaip tarpininkas tarp įmonės, teigiančios, kad vykdo atsakingą verslą, ir vartotojų ar profesinių sąjungų.
Mokymo dalyviai uždavė pranešėjams daugybę klausimų.
Daugiau nuotraukų žiūrėti čia