2019 m. rugpjčio 19 d. Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė, Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Vita Subačiutė, tarybos nariai Mindaugas Čiučiulka ir Gintaras Kežys susitiko su Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir kitais atsakingais Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais.
Po įspėjamojo kalėjimo medikų streiko mažų kalėjimo medikų algų klausimas buvo imtas spręsti Vyriausybės lygiu. Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio nurodymu ne tik Teisingumo ministerija, kuriai pavaldūs kalėjimo medikai, bet ir Sveikatos apsaugos ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijos turėjo pateikti savo pasiūlymus kaip spręsti Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ iškeltas problemas.
Susitikimo su Sveikatos apsaugos ministru metu buvo svarstomos galimybės kalėjimo medikus perduoti iš Teisingumo į Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumą, Tai jau daugelį metų rekomenduoja visos tarptautinės organizacijos.
Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai atskleidė ministrui Aurelijui Verygai kalėjimo medikų darbo specifiką ir pateikė savo pasiūlymus. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pastebėjo, kad darbas kalėjimuose prilygsta medikų darbui ligoninėse, nes daugelį darbų laisvėje esančiose pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai neatlieka. Pavyzdžiui, pacientams kalėjimuose reikia ne tik paskirti vaistus, bet ir kontroliuoti, kad jie būtų suvartoti, nes kaliniai bando kaupti psichotropinių vaistų atsargas, kad galėtų svaigintis didesnėmis jų dozėmis arba parduoti juos kitiems nuteistiesiems.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sutiko, kad reanimacijos skyrius Laisvės vietų atėmimo ligoninėje neveikia, bet jam išlaikyti skiriamos didelės lėšos, todėl reikėtų keisti įstatymus, kurie reikalauja, kad tokio pobūdžio įstaigos turėtų tokį skyrių.
Ministras Aurelijus Veryga padėkojo profesinės sąjungos nariams už suteiktą informaciją ir pasiūlymus, bet pasakė, kad kalėjimo medikai nėra vaza su gėlėmis, kurią galima lengvai perduoti. Būtina padaryti reikiamus paskaičiavimus kiek lėšų reikės kalėjimo medikų atlyginimams, kalinių -pacientų konvojavimui į gydymo įstaigas ir panašiai, nes lėšų tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo neužteks, todėl reikia paskaičiuoti kiek reikės iš Vyriausybės prašyti lėšų perėmus kalinių sveikatos priežiūrą.
Ministras Aurelijus Veryga pažymėjo, kad „tuoktuvės greitai neįvyks“, nes tam reikės pakeisti daug įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, be to neaišku kada ir ar Seimas juos priims. Pasak ministro, aišku, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. perduoti kalėjimo medikus iš Teisingumo į Sveikatos apsaugos pavaldumą tikrai nepavyks.
Kadangi kitais metais vyks rinkimai į Seimą, panašu, kad kalėjimo medikų problemas sugebės išspręsti tik kita Vyriausybė.
Tuo tarpu, nepaisant kalėjimo medikų pasirašytų nepritarimo raštų, piketų ir net pirmojo Lietuvos istorijoje medikų streiko, Teisingumo ministerija tęsia įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros pertvarką, kuria siekiama, prieštaraujant Lietuvoje įsigalėjusiai tvarkai sujungti įkalinimo įstaigų pirminę ir antrinę sveikatos priežiūros grandį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kuri dėl skolų, atsiradusių dėl nepakankamo finansavimo, neturi lėšų net reikiamiems vaistams nusipirkti,o jos sąskaitos dėl nesumokėtų skolų tiekėjams laikas nuo laiko uždaromos. Skaityti čia.
Skandalinga, kad sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus nurodymu vykdo buvęs Vilniaus Senamiesčio policijos komisariato vadovas Ramūnas Šilobritas, kuris neturi tam teisės, nes pagal Lietuvos įstatymus tai daryti gali tik Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministrai, ir negali turėti tokiai pertvarkai vykdyti reikalingų kompetencijų, tačiau nepaisant to neklausantis nei specialistų t.y. daug metų įkalinimo įstaigose dirbusių medikų patarimų, nei socialinių partnerių t. y. profesinės sąjungos siūlymų. Skaityti čia.
Vietoj to, kad prašytų iš Vyriausybės papildomų lėšų kalėjimo medikų atlyginimams didinti, Teisingumo ministerija vykdo pertvarką, kuri ne tik neišspręs jų mažų algų klausimo, bet tik paskatins išeiti iš darbo ir tuos medikus, kurie dar galvojo likti įkalinimo įstaigose, tuo tarpu Vyriausybė vietoj to, kad skubiai skirtų lėšas kalėjimo medikų atlyginimams didinti, kad jie neišeitų iš darbo, ir tik po to ieškotų būdų kaip pertvarkyti kalėjimo medikų darbą, ima svarstyti įvairiausius įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros sistemos pertvarkų būdus, kurių įgyvendinimas gali užtrukti ne vienerius metus.
Skandalinga, kad jau rengiamasi vykti į Suomiją ir bandyti perimti jos modelį, nors Suomija yra daug labiau išsivysčiusi ir už Lietuvą daug turtingesnė šalis. Tuo tarpu Lietuvai daug artimesnės Estijos pavyzdys, sėkmingai pervarkant įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūrą, kažkodėl atsakingų Lietuvos pareigūnų nesudomino.
Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai ne kartą įspėjo, kad skubiai neradus lėšų kalėjimo medikų atlyginimams didinti, jau nuo šių metų spalio 1 d., kai įkalinimo įstaigose įsigalios Teisingumo ministerijos sugalvota kalėjimo medikų darbo pertvarka, kuriai profesinė sąjunga nepritaria, didžioji dalis kalėjimo medikų pereis dirbti į laisvėje esančias gydymo įstaigas, kuriose medikų dėl emigracijios į Vakarų šalis trūksta, o atlyginimai nuo šio rugsėjo jų darbuotojams bus 15% didinami.
Išėjus iš darbo daugumai medikų, žlugs visa sveikatos priežiūros sistema kalėjimuose, prasidės kalinių riaušės, teismai bus užversti nuteistųjų skundais už nesuteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, o mokesčių mokėtojai dėl tokių Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės atstovų veiksmų, turės mokėti nuteistiesiems milžiniškas kompensacijas.
Pateikiame Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymus, pateiktus 2019 m. liepą, į kuriuos nei Teisingumo ministerija, nei Vyriausybė iki šiol neatsižvelgė.
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS REFORMOS LIETUVOS ĮKALINIMO ĮSTAIGOSE IR MEDICINOS DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGŲ
Šiuo metu Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vykdo departamentui pavaldžiose įkalinimo įstaigose sveikatos priežiūros reformą-reorganizaciją, kurios neskaidrumas sukėlė didelę sumaištį bei čia dirbančių medicinos darbuotojų rūpestį dėl tolimesnės profesinės veiklos situacijos šiose įstaigose.
1. Dėl faktinės medicinos priežiūros situacijos įkalinimo įstaigose
Vykdoma reorganizacija jau dabar įnešė didelę sumaištį kolektyvuose ir paskatino net tuos medicinos darbuotojus, kurie dar ketino dirbti, ieškotis darbo laisvėje esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose atlyginimai yra aukštesni, o nuo šių metų rugsėjo jie bus dar 15% didinami.
Manome, kad įstaigų sujungimas vykdomas nepaskaičiavus ekonominės naudos, nenumatant kas atliks konkrečius darbus, kokie bus darbo krūviai ir apmokėjimas už atliktą darbą. Bendradarbiavimas yra labai svarbus vykdant nuteistųjų sveikatos priežiūrą, atsižvelgiant į dažnus manipuliacijos atvejus. Papildomai iškiltų patalpų nuomos, biuro paslaugų poreikis, nes priklausytume kitai įstaigai, pacientų registracijos programų apmokėjimo klausimai, vaistų transportavimo ir laikymo sąlygų klausimas. Siūlomoje reorganizacijoje, apjungus 3 pagrindinius etatus, turės dirbti vienas žmogus, kaip tai praktiškai įgyvendinama neatsako joks reorganizacijos iniciatorius.
Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ kategoriškai nepritaria vykdomai reorganizacijai prijungiant sveikatos priežiūros skyrius, esančius įkalinimo įstaigų sudėtyje, prie Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Daugelį metų savarankiškai funkcionavę skyriai turi puikiai suformuotą skyriaus struktūrą, kurioje kiekvienas darbuotojas turi aiškias pareigybių funkcijas ir jas atlieka. Norime pabrėžti, kad bendrinamos skyriaus vedėjo, slaugos administratorius ir vaistininko pareigybės atlieka visiškai skirtingas funkcijas ir jų sujungimas yra neįmanomas dėl daugelio priežasčių, kurios gali būti aiškiai detalizuotos ir pagrįstos šioje srityje dirbančių specialistų.
Pastebime ir primename, kad bendrosios praktikos slaugytojų darbas organizuotas taip, kad nuteistųjų sveikatos priežiūra bei profilaktika būtų užtikrinama visą parą, atsižvelgiant į tai, kad daugelis autoagresijos atvejų įvyksta būtent tamsiuoju paros metu. Būtinoji pagalba dažnai reikalinga ir pasibaigus gydytojo darbo laikui. Dirbame specifinėmis, pavojingomis sąlygomis, tad formuojant gydytojų grandį bus labai sunku rasti reikiamus specialistus.
2. Tarptautinė ir geroji vadybinė praktika
Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinės organizacijos (Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), Pasaulio sveikatos organizacija) ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga rekomenduoja užtikrinti nuolatinį nepertraukiamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visą parą, ypač sustiprinti slaugos specializaciją turinčių specialistų korpusą, tokioms paslaugoms teikti bei užtikrinti reikiamas gydytojų specialistų paslaugas.
Laisvės atėmimo vietų įstaigų Sveikatos priežiūros skyriai teikia pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą. Atsižvelgiant į Pasaulinę praktiką ir LR Sveikatos politiką, 70-80% asmens sveikatos priežiūros paslaugų turi būti teikiama pirminėje grandyje, šie skyriai turi išlikti stiprūs ir kompetentingi, kad galėtų išspręsti maksimalų kiekį ambulatorinės sveikatos priežiūros klausimų.
Stipri pirminė asmens sveikatos priežiūra mažina gerokai brangiau kainuojančių II ir III lygio asmens sveikatos paslaugų poreikį ( II, III lygio konsultacijos, brangus stacionarinis gydymas ir kt.).
Kadangi pirminės asmens sveikatos priežiūros paskirtis yra būti arčiausiai asmens, tai optimalu, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose jos išliktų, kaip įstaigų padaliniai, nes suimtųjų/nuteistųjų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų problemos pakankamai tampriai siejasi su kitų padalinių vykdoma veiklą suimtųjų/nuteistųjų atžvilgiu.
3. Pagrįstų sprendimų poreikis, o ne chaotiški veiksmai
Reikalaujame stabdyti neparuoštą reformą, pereinamuoju laikotarpių išsaugant esamą organizacinę struktūrą. Siekiant išlaikyti darbuotojus, prašome palaipsniui skirti papildomą finansavimą darbuotojų darbo užmokesčio fondui, kurio atlygio lygiai jau dabar ženkliai atsilieka nuo laisvėje dirbančiųjų kolegų medikų statistinio vidurkio. Pavyzdžiui, nelikus naktinio slaugytojų darbo ir priedo už jį, ženkliai mažėja slaugytojų atlyginimai ir žmonės išeina iš darbo įkalinimo įstaigose.
Šiuo metu jau yra panaikinti naktiniai budėjimai Kauno tardymo izoliatoriuje ir Vilniaus pataisos namuose. Siūlome įvertinti kiek kartų šiose dviejose įstaigose buvo kviečiama greitosios medicinos pagalba, kokio pobūdžio teiktos paslaugos, kiek buvo išvežtų į gydymo įstaigas pacientų, kokios patologijos nustatytos, kurių statistika atskleistų tikrąją situaciją.
Jau šiuo metu vykdoma reorganizacija, kuri buvo atidėta iki 2019 m spalio 1 d. ir šiuo metu nėra atšaukta, neatitinka esamos reguliuojančios teisinės bazės: nėra paruošti įstatyminiai aktai, kurie turi būti tvirtinami teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų, numatantys naujai steigiamos organizacinės struktūros pareigybes, funkcijas, etatų kiekius, darbo krūvius, darbo valandų poreikį ir siekiamų teikiamų paslaugų lygį bei kokybę.
Šiuo metu nėra numatytas organizacinio virsmo perėjimo laikotarpis, nepaskaičiuota kiek tokia reorganizacija leis sutaupyti lėšų, nėra atliktos, ar bent jau nėra paviešintos kaštų ir naudos analizės.
Siūlytume susilaikyti nuo valstybės lėšų švaistymo ir stabdyti šią reorganizaciją, sudarant bendrą ekspertų grupę su įgaliotu vyriausybės atstovu, tvirtinant aiškų projektą, jo terminus ir įtrauktų valstybės tarnautojų bei pareigūnų atsakomybės, rengiant reikalingą šią sritį reglamentuojančių įstatyminę bazę, nustatant aiškų pereinamąjį laikotarpį.
Siūlytume kaip variantą pradžioje planuoti vienoje įstaigoje pritaikyti numatytą reorganizacijos modelį ir tik tada reorganizuoti visą pataisos įstaigų sveikatos priežiūros sistemą, įsitikinus jos veiksmingumu bei nauda, bei mažinant reformų neveiksnumo rizikas.
Perspėjame, kad taip skubotai įgyvendinama reforma kelia grėsmės, kad taip gali atsirasti pagrindas mūsų pacientams ieškotis žalos sveikatai atlyginimo dėl laiku ir kokybiškai nesuteiktos sveikatos priežiūros paslaugų.
4. Medicinos priežiūrai reikalingų resursų poreikis
Manome, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau LAVL) dirba neefektyviai, nes nėra atlikta jokių paskaičiavimų kokiais krūviais dirba skyriai, kiek per metus skyriuose išnaudojama lovadienių ir t.t.. Visada yra sunku nusiųsti ligonius į LAVL terapinį skyrių, nes pasak budinčių gydytojų, nuolat trūksta lovų. Šiuo metu laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra Vidaus ligų skyrius, kuriame teikiamos vidaus ligų gydymo paslaugos.
Veiklos licencijos gavimui stacionarinei vidaus ligų gydymo paslaugai teikti, pagal teisės aktų reikalavimus buvo įrengtas ir reanimacijos skyrius. Deja, šis skyrius pilnai neatlieka savo funkcijos, nors skyriaus darbo užtikrinimui yra sukurti 19 etatų.
Vertinant esamą paslaugų kokybės lygį Vidaus ligų skyrius gali būti transformuotas į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius. Slaugos skyriuje gali dirbti ir vidaus ligų profesinės kvalifikacijos gydytojai, šeimos gydytojai. Reikalingą gydytojų specialistų paslaugas užtikrintų Ambulatorinio skyriaus gydytojai specialistai teikdami konsultacijas slaugos skyriuje esantiems asmenims pagal savo profesinę kvalifikaciją.
Ši transformacija atitiktų esamą Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reglamentavimą, nereikalauja papildomų investicijų, leistų atsisakyti iki 25-27 etatų, žymiai taupant trūkstamą darbo užmokesčio fondą.
Svarstytina ar reikėtų palikti ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrių. Kadangi yra supirkta nauja įranga, gal būtų racionalu palikti dirbančius konsultantus, bet reiktų atlikti analizę kokie sąnaudos patiriamos nuteistą pacientą pervežant iš įkalinimo įstaigų į LAVL, laikant savaitę konsultacijoms.
Logiška ir pigiau būtų įkalinimo įstaigoms sudaryti sutartis su vietinėmis šalia esančiomis konsultacinėmis poliklinikomis, kai kiekviena įkalinimo įstaiga vežtų pacientus konsultacijai savo savivaldybėje, aiškiai įvertinant žmogiškuosius išteklių poreikį apsaugai, transpartovimui ir tiesiogiai susijusias sąnaudas.
Siūlytume teisiškai numatyti, kad nuteisti pacientai po chirurginių intervencijų būtų pervežami į LAVL. Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigų gydytojai nuteistus pacientus stengiasi kuo greičiau išrašyti iš ligoninių, teigdami, kad tam yra skirta LAVL.
Nuteistieji dažnai atsisako vykti į LAVL ir grįžta į įkalinimo įstaigas, kur stebėti jų būklę nėra nei personalo nei medicinos priemonių. Tenka skubiai užsakinėti vaistus, statyti lašelines infuzijas, rizikuoti pacientų sveikata – tai neefektyvus lėšų naudojimas ir prastėjantys gydymo rezultatai.
Šiuo metu numatytas finansavimas vaistams ir kitoms medicinos prekėms yra visiškai neadekvatus, medicinos personalas negali teikti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, tai irgi gali jau dabar paskatinti pacientus ieškotis atlyginimo už žalą sveikatai.
5. Pasiūlymai ir reikalavimai
Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo prie Kalėjimų departamento įkurti Medicinos centrą, prie kurio būtų prijungtos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir antrinė sveikatos priežiūros įstaiga t.y. Laisvės atėmimo vietų ligoninė.
Medicinos centrui būtų parengta ir išduota bendra licencija pagal teikiamas stacionarines paslaugas ir ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas regioniniu principu – pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vietą ir pobūdį. Einant tokiu reformos keliu centralizavus asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, būtų efektyviau naudojami tiek žmogiškieji, tiek materialūs (įranga, medicinos prekės, tokios kaip reagentai, reikalingi medicininiams tyrimams atlikti) ištekliai bei tikslinės lėšos, skirtos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti.
Tokiu būdu Medicinos centras užtikrintų efektyvų lėšų panaudojimą tiek pirminėje ir antrinėje sveikatos priežiūros grandyse. Visi sveikatos priežiūros specialistai būtų įdarbinti medicinos centre, kas leistų nustatyti bendrą apmokėjimo politiką bei tvarkas, suvienodinant ir sutvarkant medikų nustatytus atlyginimus, nes šiuo metu jie skiriasi kiekvienoje įstaigoje.
Optimizavus Laisvės atėmimo vietų ligoninės paslaugas, dalį paslaugų nukreipiant teritoriniu principu sutaupytume nemažai lėšų, kurios būtų nukreiptos į medikų atlyginimų didinimą.
Siūlome išnagrinėti galimybę numatyti mišrų medicinos priežiūros finansavimo modelį įkalinimo įstaigose, dalį lėšų gaunant pagal Valstybinės ligonių kasos nustatytas tvarkas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo, kas vienodintų įkalintųjų vienodas konstitucines teises su kitais LR piliečiais gauti kokybišką sveikatos priežiūrą.
Tikimės aiškių atsakymų dėl tolimesnių LR vyriausybės veiksmų ir sprendimų šioje srityje iki 2019 rugpjūčio 14 dienos, aiškiai stabdant nemokšiškai vykdomą reformą, remiantis aukščiau mūsų išdėstytais motyvais bei pasiūlymais.
Pagarbiai,
Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkės pareigas atliekanti Vita Subačiutė