2023 m. gegužės 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė dėl blogėjančios situacijos pramonės sektoriuje kreipėsi į šalies vadovus. K. Krupavičienė pasiūlė pasinaudoti pandemijos metu taikyta patirtimi, padėti įmonėms patiriančioms laikinus sunkumus apmokėti prastovas ir skirti pinigų darbuotojų kvalifikacijai. Daugiau skaityti čia.
„Jeigu investuojame į inovacijas, į naujas technologijas, tai turi kažkas būti apmokyti ir dirbti su visomis technologijomis. Mums reikia skubių priemonių, nes šiuo metu darbuotojai gauna ne tokius didelius atlyginimus, kad turėtų daug santaupų, negalime prarasti tų žmonių, pavyzdžiui, siuvėjų, baldininkų. Tai kvalifikuoti darbuotojai. Bet mes juos prarasime, jie emigruos, tai ką tada darysime – sakysime, kad trūksta darbo jėgos“, – stebisi K. Krupavičienė. Anot jos, iš ūkio ministerijos sulaukta tik informacijos kokia valstybės parama verslui dabar siūloma, kai tuo tarpu, iš gamybos įmonių sulaukiame naujų pranešimų apie sunkumus dėl ekonomikos recesijos.
AB „Lifosa“ profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Varnas pasakoja, kad šiuo metu trąšų gamyba sustabdyta dėl planinio remonto.
„Kasmet gegužės mėnesį atliekami remonto, modernizacijos darbai, kurie dėl nepertraukiamo gamybos ciklo negalimi. Kitaip nei ankstesniais metais, darbuotojai šiandien nežino kada remontas bus baigtas ir prasidės gamybos procesas. Šiuo metu darbo turi tie padaliniai, kurie atlieka remonto ir priežiūros darbus. Kiti atostogauja, tačiau išlieka nerimas dėl ateities, gali nutikti taip, kad dalis eis į prastovas. Įmonei situacija nepalanki, nes pasaulinėje rinkoje trąšų kaina kritusi, o žaliavos priešingai – brangios. Darbuotojų nuogąstavimus dėl to kaip gamykla dirbs toliau stiprina ir tai, jog sandėliuose nebeliko sukauptų žaliavų. Tiekimas užima laiko, užsakytas laivas atplaukia per 4-5 savaites, o kartais ir ilgiau užtrunka, jei atsiranda nenumatytų trukdžių. Kažkiek vilties teikia paskirtas naujas administratorius, kuris prižiūri kaip laikomasi Rusijai taikomų sankcijų. Viskas priklausys nuo to kokį reglamentą jam nustatys Finansų ministerija. Turime puikų socialinį dialogą su įmonės administracija ir aukščiausio lygio akcininkų atstovais – girdime, kad jeigu sankcijų laikymosi priežiūra nesikeis ir liks tokia kokia buvo ankščiau – padėtis bus bloga. Sunkumų patiria įmonės grupės gamykla Antverpene, gamybiniai cechai Vokietijoje, pardavimų atstovybės visoje Europoje. Mums dar gerai, mes algas gauname laiku, kiti jau ne. Vertiname tai, kad gamyklos vadovybė stengiasi išlaikyti kvalifikuotus specialistus, per prastovas gauname ne 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, o 2/3“, – sako V. Varnas.
AB „Kauno Baltija“ darbininkų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Rita Švecova atvirai pripažįsta – padėtis yra prasta.
„Siuvame drabužius – sukneles, palaidines, švarkus, kostiumus, proginius rūbus. Darbo turėjome metų pradžioje. Dabar užsakymai nukeliami ateičiai arba atšaukiami. Vadovai teigia, kad imamasi ir nevertingų užsakymų nuo kurių uždirbama minimaliai. Iki gegužės mėnesio visi darbuotojai išnaudojo sukauptas atostogas, po 1-2 dienas atostogaudami. Dabar išleidžia į prastovas. Kelias dienas dirbi, kelias – ne. Pernai įmonei pavyko uždirbti pelno – šiemet viską išleidžia tai kas sukaupta. Situacija labai panaši kaip per pandemiją, dėl ekonomikos recesijos užsakovai iš Anglijos, Danijos ieško pigesnių siuvėjų Turkijoje, Indijoje ar Indonezijoje. Šiandien turime užsakymų artimiausiam mėnesiui, jei atsilaikysime, gausime užsakymų – viskas bus gerai. Valstybės parama prastovų metu būtų labai naudinga, nes įmonės resursai riboti ir išnaudoti“, – svarsto R. Švecova.
AB „Klaipėdos baldai“ profesinės sąjungos pirmininkas Rimas Lukauskis teigia, kad įmonių grupėje, tik vienoje bendrovėje išvengta atleidimų.
„Iš AB „Klaipėdos mediena“ atleidimų nebuvo. Tuo tarpu AB „Klaipėdos baldai“, AB „Inno Line“ atleido po vieną pamainą darbininkų, po 150 žmonių. Visi likusieji dirba įprastu tempu, situacija stabili. Galima tik pasidžiaugti, kad nebuvo atleistas nei vienas profesinės sąjungos narys, darbdavys žinojo, kad būtume gynę savo narius. Mums trumpalaikė valstybės parama nelabai pagelbėtų, ilgalaikės perspektyvos prastos dėl užsidariusius didelės Rusijos rinkos. Visi darbininkai aukštos kvalifikacijos, o kitų specialybių mokymas nieko nepakeistų“, – svarsto R. Lukauskis
AB „Kaišiadorių paukštynas“ direktorius Tadas Sprindžiūnas prisimena, kad uždaryti paukštienos perdirbimo cechus ir perkelti dalį gamybos į kitą įmonių grupei priklausantį Vilniaus paukštyną Rudaminoje buvo priversti, kai dėl karantino reikalavimų ilgam užsidarė restoranai, viešbučiai ir kitos maitinimo įstaigos.
„Visoje Europoje tuomet smuko paukštienos ir kitų mėsos produktų paklausa. Tuomet valstybės parama labai pagelbėjo, jei jos nebūtume gavę, kas žino kokį sprendimą būtų tekę priimti akcininkams – labai tikėtina, kad būtų uždarytas vienas iš paukštynų, kai tuo tarpu užteko optimizuoti procesus atleidžiant pustrečio šimto darbininkų. Šiuo metu situacija yra gera, apie atleidimus ir kalbos negali būti, priešingai, labai trūksta pagalbinių darbuotojų ir sukame galvas iš kur jų pasamdyti“, – pastebi T. Sprindžiūnas.