2018 m. rugpjūčio 7 d. Vidaus reikalų ministerijoje Vilniuje Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, atsakingoji sekretorė Jovita Pretzsch, Statybininkų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Ričardas Garuolis, Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Kondrackis ir ekonomistas Justas Mundeikis susitiko Vidaus reikalų viceministru Arūnu Gražuliu, Lietuvos darbo biržos vadove Ligita Valalyte, Migracijos departamento vadove Ligita Gudzinskaite ir kitais atsakingais Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais aptarti trečiųjų šalių t. y. Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių valstybių darbuotojų padėties po to, kai nuo šių metų, kai jiems buvo palengvinta leidimų dirbti išdavimo tvarka.
Susitikimas įvyko Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ prašymu. Dar metų pradžioje buvęs Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, palengvinęs užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimą, pažadėjo po pusmečio su profesinėmis sąjungomis aptarti kaip ši tvarka paveikė Lietuvos darbo rinką.
Statybininkų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis atskleidė, kad užsieniečiai iš ES nepriklausančių valstybių pradėjo išstumti Lietuvos statybininkus dar prieš dvejus- trejus metus. Dalis jų dirbo nelegaliai, dalis pusiau legaliai, dalis legaliai, nes gaudavo leidimus dirbti Lenkijoje, o paskui buvo išnuomojami statyboms Lietuvoje.
Šiuo metu užsieniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, kitų buvusių Sovietų Sąjungos šalių ir net Nepalo beveik visiškai išstūmė Lietuvos darbuotojus iš statybų, nes darbdaviams naudingiau samdyti „pigesnius“ užsieniečius nei lietuvius.
Jei iki užsieniečių antplūdžio Lietuvos statybininkai paprastai dirbdavo už minimalų atlyginimą, ir gaudavo „vokelius“, kurie trūkstant darbuotojų nuolatos didėjo ir sudarydavo 300-400 eurų, priklausomai nuo nudirbtų darbų, tai atsiradus užsieniečiams darbdaviai ėmė siūlyti vietiniams dirbti tik už minimalų atlyginimą be „vokelių“ nes užsieniečiai jiems dirbdavo už 300 eurų.
Nors užsieniečiams paprastai žadami daug didesni atlyginimai, jie dirbdami po 12-15 val. per dieną uždirba mažiau, nes darbdaviai sumažina jų atlyginimą už padarytą broką, kurio jie dėl žemos kvalifikacijos, mažų kokybės standartų jų šalyse, nuovargio, girtavimo darbo vietoje padaro daugiau nei vietiniai statybininkai.
Paprastai užsakovai įdarbinimo įmonei moka po 7 eurus už darbuotojo darbo valandą, tačiau užsieniečiai iš tos sumos tegauna 2.5-3 eurus. Maža to, užsieniečiai dažnai apgaunami, nes pasirašo po darbo sutartimis, kurių jie nesupranta, nes nemoka lietuviškai. Dažnai jie pasirašo, kad darbdavys sumokėjo jiems daugiau nei jie iš tiesų uždirbo. Yra pasitaikę atvejų, kai net Lietuvos darbuotojams nebuvo sumokėti atlyginimai, padirbus parašus, nes teismo ekspertizė negalėjo nustatyti ar jie tikri, nes parašai buvo „per trumpi“.
Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Kondrackis atskleidė, kodėl Lietuvos darbdaviai teikia pirmenybę vairuotojams iš trečiųjų šalių.
Lietuvos įstatymai leidžia dvigubai sumažinti dienpinigius, kuriuos Gintaras Kondrackis pavadino įteisintais „vokeliais“, nes dienpinigiai yra neapmokestinami, jei atlyginimas yra 30% didesnis nei minimali mėnesinė alga. Dienpinigiai sudaro didžiąją dalį vairuotojų pajamų. Tuo piknaudžiauja darbdaviai ypač užsieniečių atžvilgiu. Jie verčia vairuotojus pasirašyti, kad gavo nesumažintus dienpinigius, o skirtumą pasisavina, ir iš tų pinigų, pasak Gintaro Kondrackio, moka kyšius politikams, kad šie nepakeistų dabartinės dienpinigių mokėjimo tvarkos, leidžiančios nemokėti mokesčių ir apiplėšinėti valstybę, didinant „šešėlį“.
Jei tik transporto įmonėje pasirodo užsieniečiai, joje greitai Lietuvos vairuotojai sudaro mažumą, nes lietuviai sutinka dirbti už 60-70 eurų, o užsieniečiai – už 40 eurų per dieną „į rankas“. Darbdaviai dėl įvairių pretekstų (sudegino per daug kuro, pagal neteisėtai nustatytas kuro normas, nuvažiavo per daug kilometrų, nors trumpiausiu kelias buvo uždarytas, dėl transporto „kamščių“ laiku nenuvežė krovinio) sumažina jiems atlyginimus.
Jei lietuviai žino Lietuvos įstatymus ir bando gintis nuo darbdavių piktnaudžiavimų, užsieniečiai dažniausiai sutinka su visais neteisėtais darbdavių reikalavimais, nes jų šalyse minimalus atlyginimas dažnai nesiekia net 100 eurų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsakingoji sekretorė Jovita Pretzsch atskleidė, kad ir tekstilės pramonėje daugėja užsieniečių. Vokiečių kapitalo įmonėje „Visatex“, įsikūrusiuje Visagine, dirba šimtas šrilankiečių, o artimiausiu metu ketinama atsivežti dar 40 siuvėjų iš Šri Lankos.
Kyla įtarimai, kad užsienietėms mokama mažiau, nes vietinės darbuotojos pastebėjo, kad užsienietėms duodama daugiau darbo nei vietinėms, taip atimant galimybę daugiau uždirbti vietinėms, nepaisant to, kad užsienietės daro broką. Šrilankietės dirba sunkiomis sąlygomis, cechuose, kuriuose dažnai temperatūra viršija 32 laipsnius karščio. Tik viena kita kalba angliškai. Nepsikentusios blogų darbo ir gyvenimo sąlygų jos pabėga į Vakarų Europą. Tuomet darbdavys nubaudžia likusias užsienietes, sumažindamas jų atlyginimą, kad jos viena kitą sektų ir neleistų pabėgti toms, kurios nori dirbti geresnėmis sąlygomis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė atkreipė dėmesį, kad trečiųjų šalių darbuotojai Lietuvoje dažnai yra apgaudinėjami, nesumokant pažadėto atlyginimo, gyvena susigrūdę mažuose kambarėliuose, neretai net antisanitarinėmis sąlygomis, dažniausiai permokėdami darbdaviui už jų nuomą. Todėl toks darbdavių elgesys su užsieniečiais kenkia Lietuvos, kaip Europos Sąjungos šalies įvaizdžiui.
Ričardas Garuolis atkreipė atsakingų valstybės institucijų dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu vyksta pati blogiausia socialinio dempingo forma, kai užsieniečiai ne tik neleidžia kilti atlyginimams, bet ir keičia vietinius darbuotojus, mažindami atlyginimus, nors Lietuvos ūkis auga ir darbdaviai gali mokėti darbuotojams daugiau.
Vietinis darbuotojas valstybei visada yra naudingesnis už užsienietį, nes skirtingai nuo užsieniečio, taupančio kiekvieną eurą ir išsiunčiančio didžiają dalį savo uždirbtų pinigų į užsienį, vietinis darbuotojas beveik visą uždarbį išleidžia Lietuvoje, taip papildydamas Lietuvos biudžetą. Užsieniečiams sumažinus atlyginimus, Lietuvoje sumažės ir biudžeto pajamos todėl nebus iš ko didinti atlyginimus valstybės sektoriaus darbuotojams: policininkams, mokytojams, gydytojams ir ministerijų darbuotojams.
Jei bus neribojamas užsieniečių įdarbinimas, Lietuvoje atlyginimai niekada nedidės, nes darbdaviai visada ras skurdesnes šalis, iš kurių atsiveš darbuotojus. Kaip parodė „Brexit“ tai gali turėti daug rimtesnių politinių pasekmių, nes socialinis dempingas buvo viena iš priežasčių kodėl augant Jungtinės Karalystės ūkiui darbuotojams atlyginimai 20 metų beveik nedidėjo, o vietiniai darbuotojai balsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos.
Darbuotojai iš trečiųjų šalių nepriklauso Europos Sąjungai, todėl Lietuva neprivalo jų įdarbinti. Jei retoms specialybėms vietinių darbuotojų trūksta, būtina juos ruošti, kad po kelerių metų jie galėtų pakeisti užsieniečius.
Ričardas Garuolis piktinosi, kad dabar, kai nedarbas dar siekia net 7% , o šalies ūkis laikomas „sveiku”, kai nedarbas yra apie 4%, tuo metu, kai daugiau nei puse milijono lietuvių dirba užsienyje, Lietuvoje lengvinamas nekvalifikuotų ir žemos kvalifikacijos užsieniečių įdarbinimas, kuris naudingas tik nesąžiningiems ir blogai darbą organizuojantiems darbdaviams, kurie nenori didinti atlyginimų, nors Lietuvos ūkis ir jų įmonių pelningumas auga.
Vidaus reikalų viceministras Arūnas Gražulis, užsirašęs profesinės sąjungos atstovų pastabas, paklausė kaip reikėtų keisti užsieniečių iš trečiųjų šalių tvarką.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai pasiūlė išbraukti tas įmones iš „Baltojo sąrašo“, leidžiančio pasikviesti užsieniečius iš trečiųjų šalių, kurios bent kartą apgavo darbuotojus iš trečiųjų šalių, nesumokėdamos sutarto atlyginimo, vertė darbuotojus dirbti blogesnėmis sąlygomis nei reikalauja Lietuvos įstatymai, nesudarė tinkamų darbo, poilsio ir gyvenimo sąlygų. Dabar tokios transporto įmonės kaip „Vlantana“, „Transimeksa“, kurios nuolatos teismuose pralaimi bylas dėl vairuotojams neišmokėtų atlyginimų ir kitokių finansinių pažeidimų, tebėra „Baltąjame sąraše“ ir be kliūčių įdarbina užsieniečius iš trečiųjų šalių, kad toliau juos apgaudinėtų. Valstybinėms institucijoms nustačius tokius pažeidimus šioms įmonėms iš karto turi būti atimta teisė įsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Tas įmones, kuriose dirba užsieniečiai, valstybės kontrolės institucijos turi tikrinti dažniau, nei tas, kuriose užsieniečiai iš trečiųjų šalių nedirba.
Atlyginimai darbuotojams iš trečiųjų šalių turi būti mokami tik pavedimu, o ne grynais, nes darbdaviai verčia užsieniečius pasirašyti, kad jie uždirbo daugiau nei iš tiesų, taip didinant „šešėlį“.
Dienpinigiai užsieniečiams turi būti mokami visu 100%, neleidžiant jų sumažinti, nes gyvendami svetimoje šalyje jie turi daugiau išlaidų.
Kad Lietuvos darbdaviai nepakeistų vietinių darbuotojų „pigesniais“ užsieniečiais, turi būti įvestos kvotos Lietuvos ir įmonių mastu. Estijoje yra priimtos darbuotojų iš užsienio kvotos, neleidžiančios darbdaviams įsivežti daugiau užsieniečių nei nustatytas vietinių gyventojų ir užsieniečių santykis, kad darbdaviai didintų atlyginimą vietiniams darbuotojams.
Būtina taikyti Vakarų šalyse esančią tvarką, kai darbuotojams iš trečiųjų šalių privalo būti mokamas 50% didesnis atlyginimas nei tokį patį darbą dirbantiems vietiniams darbuotojams tam, kad darbdaviai didintų atlyginimą vietiniams, o ne ieškotų užsieniečių, kai kainos pakilo ir darbuotojai nebegali išgyventi už tą atlyginimą, kuris buvo mokamas iki kainų pakilimo.
Statybose gali dirbti tik darbuotojai, turintys Lietuvos statybininkų asociacijos sukurtą „Statybininko kortelę“, kuri leidžia lengvai nustatyti statybos darbų reglamentavimo pažeidimus.
Viceministras Arūnas Graužinis padėkojo už naudingą informaciją ir paprašė atsiųti profesinės sąjungos pasiūlymus raštu, o rugsėjo pradžioje pažadėjo pakviesti profesinių sąjungų atstovus į ministeriją detaliau aptarti leidimų dirbti darbuotojams iš trečiųjų šalių tvarkos pakeitimus.