2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ patalpose įvyko profesinių sąjungų atstovų ir kandidato į Lietuvos Prezidentus, eurokomisaro Vytenio Andriukaičio ir Seimo nario Juozo Olekos susitikimas.
Vytenis Andriukaitis pristatė savo prezidentinę programą „Lietuva gali“, kurioje daugiausiai dėmesio skyrė taip vadinamo europinio Socialinio ramsčio įgyvendinimo Lietuvoje galimybėms.
Pasak jo, Lietuvoje yra daug ekonominių problemų: „plokšti mokesčiai“, pigi darbo jėga ir mažos investicijos į ją. Anot kandidato, reikia siekti, kad nebūtų skirtumo tarp turtingų ir neturtingų šalių, kad neatsirastų „siurblys“, siurbiantis pigesnę darbo jėgą.
Pasak Vytenio Andriukaičio, 830 tūkstančių žmonių Lietuvoje gyvena skurde arba ant skurdo ribos, o 650 tūkstančių gyventojų paliko šalį.
Jis įsitikinęs, kad Lietuva gali ir turi pakeisti padėtį.
Siekiant padidinti Lietuvos biudžeto pajamas reikia pasiekti, kad per biudžetą būtų paskirstoma ne 30%, o 33-35% šalies BVP. Pinigų socialinėms programoms ir viešąjam sektoriui galima rasti panaikinus pelno mokesčio „skyles“, kai darbuotojai įdarbinami vienoje šalyje, bet mokesčius mokama kitoje šalyje, kurioje jie yra mažesni. Juridinių asmenų pelno mokesčio bazė yra kiekvienoje šalyje yra skirtinga. Mokesčius, pasak kandidato, reikia mokėti ten, kur sukuriamas produktas. Europos Sąjungoje jau bandoma su tuo kovoti. Yra sudarytas „juodasis“ tokių šalių sąrašas. Vytenis Andriukaitis siūlo diferencijuoti pelno mokestį, o kad verslas būtų skatinimas, sumažinti mokestines prievoles mažoms ir naujoms įmonėms.
Jis pasisakė už tai, kad būtų suteikta daugiau galių Darbo inspekcijai, kuri šiuo metu neįgali patikrinti „šešėlinį“ verslą.
Vytenis Andriukaitis mano, kad liberalizmo doktrina jau priėjo „rankeną“, ir Prezidentas gali suburti pažangią žmonių dalį, kuri spręstų klausimus, kaip išbristi iš susidariusios padėties.
Susitime dalyvavusiems medikams paklausus, dėl nemokamo gydymo, kandidatas pabrėžė, jog tai – konstitucinė norma. Reikia skirti reikiamą biudžetinę dalį ir vykdyti tai kas parašyta Konstitucijoje.
Vytenis Andriukaitis pabrėžė, jog užsienio politika yra vidaus politikos įgyvendinimo instrumentas – žmonių lūkesčių tąsa. Todėl reikia viską daryti, kad kaimynystė neštų naudą.
Lietuvoje yra viena didžiausių iš Europoje socialinė atskirtis, kurią kandidatas siūlė mažinti, įvedant progresinius mokesčius. Paklaustas kodėl valdant socialdemokratams progresiniai mokesčiai nebuvo įvesti, Vytenis Andriukaitis atsakė kad net tarp socialdemokratų Seime atsirado nepritariančių progresiniams mokesčiams.
Sužinoję apie planuojamą pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros grandžių sujungimą įkalinimo įstaigose, buvę sveikatos apsaugos ministrai Vytenis Andriukaitis ir Juozas Oleka buvo šokiruoti, nes jiems vadovaujant Sveikatos apsaugos ministerijai, buvo pasiekta, kad pirminė grandis pagaliau būtų atskirta nnuo antrinės, kadangi tai padeda žymiai efektyviau ir pigiau suteikti pacientams pagalbą. Jie pažadėjo Seime iškelti svarstymui ši Kalėjimų departamento planuojamą pirminės ir antrinės priežiūros sujungimą ir užtikrino, kad dės visas pastangas šiai kalėjimų sveikatos priežiūros pervarkai sustabdyti.
Išeidamas iš susitikimo Vytenis Andriukaitis apgailestavo, kad neturėjo laiko ilgiau pasikalbėti su darbuotojų atstovais, bet pažadėjo, kad išrinkus jį Prezidentu jis būtinai dar kartą susitiks su profesinėmis sąjungomis, kad galėtų išsamiau susipažinti su jų keliamomis problemomis.
