2018 m. sausio 4 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, valdybos narys Ričardas Garuolis, AB „Lietuvos paštas” darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Svajūnas Andriulis, Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Gintaras Kondrackis ir kitų profesinių sąjungų atstovai susitiko su Seimo nariu Edmundu Pupiniu ir Seimo nariu bei Nacionalinio saugumo komiteto nariu Laurynu Kasčiūnu, kuris neseniai pasiūlė pataisas Strateginių įmonių įstatymui, leidžiančias už nacionalinį saugumą atsakingoms įstaigoms patikrinti profesinių sąjungų vadovų tinkamumą vadovauti profesinėms sąjungoms strateginėse Lietuvos įmonėse.
Žiūrėti 17 straipsnį:
Profesinės sąjungos nuogąstavo, kad priėmus šias pataisas darbdaviams bus suteikta galimybė piktnaudžiauti ir susidoroti su profesinės sąjungos atstovais, siekiančiais pagerinti darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas, nes neatitikę šių reikalavimų asmenys negalės būti registruojami profesinės sąjungos vadovais. Prieš keletą metų Švietimo ministras apkaltino mokytojų profesines sąjungas dirbant Maskvai vien už tai, kad mitinge prie ministerijos, Vyriausybei jau paskelbus krizės pabaigą, reikalavo atstatyti per krizę sumažintą mokyklų finansavimą.
Laurynas Kasčiūnas atsakė, kad būtent tokie patikrinimai padės apsaugoti profesinių sąjungų vadovus nuo darbdavių piktnaudžiavimo, o šios pataisos atsirado, siekiant apsaugoti Lietuvos strategines įmones nuo priešiškų Lietuvai valstybių ir teroristinių organizacijų agentų, norinčių pakenkti šių įmonių darbui. Jis paminėjo vienos strateginės įmonės profesinės sąjungos pirmininką, turintį ne Lietuvos pilietybę, kurio veikla kelia nerimą Lietuvos valstybės saugumui.
Kristina Krupavičienė patarė šias įstatymų pataisas parodyti teisininkams, nes panašu, kad jos prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos reikalavimams, o šioje organizacijoje dirbantis Lietuvos atstovas Sergej Glovackis jai sakė, kad panašius reikalavimus profesinėms sąjungoms, veikiančioms strateginėse įmonėse, turi tik Rusija ir Baltarusija. Laurynas Kasčiūnas atsakė, kad Seimo teisės ekspertai šiose pataisose nerado jokių neatitikimų tarptautinei teisei.
Svajūnas Andriulis, kuris vadovauja profesinei sąjungai, veikiančiai strateginėje įmonėje AB „Lietuvos paštas”, sutiko, kad priklausomybė narkotikams gali būti kliūtis dirbti strateginės įmonės profesinės sąjungos pirmininko pareigose, bet, jo nuomone, įstatymo nuostatos, reikalaujančios itin blaivaus gyvenimo būdo yra perteklinės, nes juk profesinės sąjungos pirmininkas nevadovauja įmonei. Be to, jį stebina, kad tokie griežti reikalavimai taikomi ne tik profesinės sąjungos pirmininkui, bet ir jos tarybos nariams.
Laurynas Kasčiūnas, paminėjęs, kad šios nuostatos yra perkeltos iš kito įstatymo, kuriame surašyti reikalavimai strateginių įmonių vadovams, sutiko, kad tokie reikalavimai ir tarybos nariams yra pertekliniai, bei pažadėjo juos savo pataisoje atšaukti. Jis sutiko, kad reikalavimai profesinių sąjungų vadovams dėl alkoholio vartojimo taip pat yra pertekliniai, bet abejojo ar dabartinė valdančioji dauguma, kovojanti už blaivybę, norės juos panaikinti.
Lietuvos energetikų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Rimtautas Ramanauskas, Sausio 13-osios dienomis gynęs Aukščiausiąją tarybą, nustebo, kad profesinės sąjungos pirmininkui, kuris nedalyvauja įmonės valdyme, keliami tokie patys reikalavimai kaip ir įmonės vadovams. Jis sutiko, kad tokie reikalavimai būtų keliami profesinės sąjungos pirmininkui, jei jis būtų įmonės valdybos narys, bei kartu su Kristina Krupavičiene pasiūlė įtraukti pataisą, kad strateginių įmonių valdyboje būtų ir profesinės sąjungos pirmininkas, o jam už dalyvavimą valdybos veikloje būtų mokamas atlyginimas. Ričardas Garuolis papasakojo, kad visų bent kiek didesnių Skandinavijos įmonių valdybose dirba profesinių sąjungų atstovai, o tai labai padeda užtikrinti gerą jų darbą, ypač užkertant kelią vidurinės grandies vadovų korupcijai. Kaip gerą tokio bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis pavyzdį jis nurodė visiems žinomą valstybinę Norvegijos įmonę Statoil”, kuri globalioje rinkoje sėkmingai konkuruoja su privačiomis įmonėmis.
Seimo nariai Edmundas Pupinis ir Laurynas Kasčiūnas pažadėjo palaikyti tokį skandinavišką modelį, bet atsisakė pateikti įstatymo pataisas, reikalaujančias į strateginių įmonių valdybą įtraukti profesinių sąjungų pirmininkus, nes tai būtų jau kito įstatymo pataisos, ir pasiūlė kreiptis tuo klausimu į kitus Seimo narius.
Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Gintaras Kondrackis, Rimtautas Ramanauskas ir Ričardas Garuolis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos transporte, energetikoje ir statybose įsidarbina vis daugiau užsienio piliečių iš ES nepriklausančių šalių, tarp kurių gali būti asmenų, galinčių kelti pavojų Lietuvos nacionaliniams saugumui. Ateityje tokie užsieniečiai sudarys vis didesnę profesinių sąjungų narių dalį ir nebūdami Lietuvos piliečiai ims vadovauti profesinėms sąjungoms Lietuvoje, todėl jau dabar būtina kuo kruopščiau juos patikrinti prieš suteikiant leidimus jiems dirbti Lietuvoje.
Laurynas Kasčiūnas prisipažino čia matantis grėsmes Lietuvos saugumui.
Profesinių sąjungų atstovai stebėjosi kodėl tokie aukšti reikalavimai taikomi tik profesinių sąjungų atstovams, o Darbo tarybų, kurios iš esmės dubliuoja profesinių sąjungų veiklą, atstovams netaikomi.
Laurynas Kasčiūnas su tuo sutiko ir susitikimo pabaigoje, nuoširdžiai padėkojęs profesinės sąjungos atstovams už pastabas, paprašė ateityje teikti jam savo pasiūlymus, nes jis laikosi krikščioniškų socialinės politikos pažiūrų todėl mano, kad profesines sąjungas reikia stiprinti.
