2018 m. birželio 12-15 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsakingoji sekretorė Jovita Pretzsch, Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Lina Urbonovičienė bei Panevėžio dirbančiųjų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Egidijus Pribušauskas dalyvavo didžiausios Vokietijoje profesinių sąjungų konfederacijos (DGB) suvažiavime.
Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos (DGB) pirmininkas Raineris Hofmanas (Reiner Hoffmann) pasveikino daugiau kaip 400 delegatų ir gausų svečių būrį iš užsienio, kurie susirinko į jau 21-ajį kongresą. Ši diena prasidėjo įdomia kultūrine programa ir federalinio prezidento Franko Valterio Štainmajerio (Frank-Walter Steinmeier), Rainerio Hofmano ir Berlyno mero Michaelio Miulerio (Michael Müller) kalbomis. Po to įvyko DGB vykdomosios tarybos narių metinės ataskaitos ir pradinės diskusijos.
Daugiausia dėmesio DGB pirmininkas Raineris Hofmanas savo kalboje skyrė sveikatos draudimui ir teisėto pensijų lygio stabilizavimui. Buvo akcentuojama, kad profesinėms sąjungoms būtina užimti tvirtą poziciją. sudarant Vokietijos valdančios koalicijos susitarimą, ypač atsižvelgiant į koalicijos partnerių požiūrį į kolektyvines derybas.
Pažymėtas valstybės tarnautojų stygius ir būtinybė reikalauti, kad būtų padidintas valstybės tarnautojų skaičius daugiau nei numatyta koalicijos sudarimo susitarime.
Savo pasveikinimo kalboje Vokietijos prezidentas Frankas – Valteris Štainmajeris pabrėžė, kad profesinės sąjungos susiduria su dideliais iššūkiais. Savo kalboje jis daugiausia dėmesio skyrė pokyčiams, kuriuos technologiniai pokyčiai sukėlė visuomenėje ir darbo pasaulyje. „Mums reikia skaitmeninimo etikos”, – sakė jis.- „Ir aš žinau, kad tai yra visos visuomenės ne tik profesinių sąjungų uždavinys. Politika, visuomenė ir socialiniai partneriai sudaro šalies pagrindą. Profesinės sąjungos turės vaidinti pagrindinį vaidmenį, nes skaitmeninė darbo etika yra didžiausias pasaulyje skaitmeninio darbo iššūkis. Svarbiausi klausimai, kurie keliami šiandien profesinėms sąjungoms yra šie: „Kaip mes dirbsime ateityje?”, „Kokios taisyklės taikomos naujame darbo pasaulyje?”, „Kaip mes ginsime sunkiai iškovotas darbuotojų teises?“.
DGB narė Simonė Noiman (Simone M. Neumann) atkreipė dėmesį į moterų teises ir pažymėjo, kad moterys turi ištrūkti iš nevisos darbo dienos spąstų ir sumažinti „šeimos darbo laiką”.
Ji pabrėžė, kad moterų padėtis darbo rinkoje yra labai svarbi visam šalies ūkiui. Atkreiptas dėmesys į slaugos ir tėvystės išmokas, kurios per pastaruosius ketverius metus sėkmingai augo.
DGB pavaduotojas Elkė Hanakas (Elke Hannack) savo metinėje ataskaitoje gyrė jaunimo darbo pertvarką, kuri susideda iš profesinio mokymo įstatymo reformos ir minimalios mokymo pašalpos.
Siekiant išvengti stažuotojų išnaudojimo ateityje, jis paragino nustatyti minimalią mokymosi išmoką, ir sudaryti sąlygas baigti vidurinį išsilavinimą tęstiniuose mokymuose.
Taip pat, jo nuomone, būtina gerinti socialinių darbuotojų padėtį, ypač socialinės globos srityje, kurioje reikėtų skubiai gerinti darbo sąlygas.
Kitą dieną vyko DGB pirmininko ir DGB vykdomosios tarybos narių rinkimai.
Perrinktas DGB pirmininkas Raineris Hofmanas paragino ES valstybes nedaryti didelių sukrėtimų visuomenėje, vystant skaitmeninimą, nes globalizacija ir demografiniai pokyčiai turi būti socialiai teisingi ir tvarūs.
„Niekas neturi daugiau patirties, vykstant struktūriniams pokyčiams atstovauti žmonių labui, kai mes, profesinės sąjungos. Niekas nėra sėkmingesnis nei mes, nes mes, profesinės sąjungos, esame darbo pasaulio ekspertai, nes mes reikalaujame vienodo darbdavio ir darbuotojo dalyvavimo”, – pažymėjo Raineris Hofmanas.- „Solidarumas ir demokratinis dalyvavimas yra esminių pokyčių procesų formavimo pagrindas, kad būtų geresnės žmonių darbo ir gyvenimo sąlygos”.
Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos tikslas yra siekti, kolektyvinių derybų, bendro sprendimo ir stiprių darbuotojų teisių, įskaitant skaitmeninimą. Darbuotojas gerą darbą vis dažniau vadina „darbas, kuris tinka mano gyvenimui”. „Technologiniai pokyčiai suteikia galimybių, bet taip pat kelia riziką. Kyla klausimas, ar mes naudojame skaitmeninimą kaip galimybę geram darbui ir žmonėms labiau apsispręsti, ar leisime mašinoms ir algoritmams kontroliuoti musų gyvenimą?” – sakė jis.
DGK vykdomosios tarybos narių pasisakymuose atkreiptas dėmesys į civilizuotą skaitmeninį kapitalizmą ir švietimą „Mums reikia daugiau investicijų ir skubių prevencinių švietimo strategijų, jei norime išvengti nedarbo skaitmenizavimo eroje”- sakė jis.
Atkreiptas dėmesys į „sąžiningą globalizaciją”. Buvo kviečiama taikyti globalizacijos politiką – solidarumą, o ne padalijimą! Tik tokiu būdu, anot jo, galime veiksmingai kovoti su nacionalizmo augimu ir kvietė palaikyti „sąžiningą globalizaciją“.
Jo nuomone, siekdamas įveikti iššūkius DGB turi tapti pagrindine strateginių diskusijų dėl socialinių klausimų ateities per artimiausius kelerius metus vieta. Reikia, kad šios diskusijos suvienytų DGB profesinių sąjungų interesus ir kurtų bendras strategijas. Čia turėtų būti pradėtas platus socialinis dialogas apie mūsų darbo pasaulio ir visuomenės ateitį.
Trečią suvažiavimo dieną sveikinimo žodį tarė Krikščionių demokratų sąjungos vadovė, buvusi mokslininkė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri pasveikino delegatus ir gausų svečių būrį iš užsienio. Savoje kalboje Voketijos kanclerė akcentavo, kad labai svarbi vyriausybės užduotis yra užtikrinti Vokietijoje visiems piliečiams vienodas gyvenimo sąlygas. Todėl vyriausybė skiria daugiau lėšų statant socialinius būstus. Voketijos kanclerė akcentavo, kad skaitmeninimas, viena labiausiai aptarinėjamų temų. Tiesa, diskutuojant apie daugybę skaitmeninimo pavidalų, dažnai pamirštama paminėti, kad šis procesas – tik pradžia dar sudėtingesnių ir įdomesnių pokyčių, neišvengiamai paliesiančių kiekvieną ūkio šaką ir darbuotoją. Todėl būtina perkelti darbo apsaugos įstatymą į skaitmeninį darbo pasaulį. Svarbiausia, kad būtų teisingą ekonominė tvarka. Labai svarbu užtikrinti duomenų saugumą, tačiau šis klausimas dar yra nepakankamai išnagrinėtas. Čia reikalingos aiškios taisyklės, kad nebūtų duomenų „nutekėjimo“ baimės.
Angela Merkel profesinėms sąjungoms įsipareigojo, kad iki 2025 m. bus pasiektas visiškas užimtumas. Vienas iš žingsnių yra naujas socialinio darbo ramstis. Šalis turėtų gauti federalinių lėšų finansuoti darbo vietų sukūrimą ilgalaikiams bedarbiams, kurie turėjo mažai galimybių įsitvirtinti darbo rinkoje.
Angela Merkel gavo profesinių sąjungų palaikymą už norą dar labiau sustiprinti šeimos poziciją, suteikiant dar daugiau mokesčių lengvatų šeimoms, turinčioms vaikų. Taip pat norą sustiprinti socialines garantijas moterims, kurios nedirbo, nes augino vaikus, ir dabar senatvėje negauna orių pensijų.
Jos teigimu, taip pat norima pakelti pensijas, labai mažas pensijas gaunantiems, bet ilgus metus dirbusiems žmonėms (mokėti ne mažiau kaip 850 eurų per mėnesį).
Klimato apsauga, Angel Merkel nuomone, yra svarbiausia problema, kurią reikia spręsti nedelsiant. Pasaulio klimatas keičiasi. Viso pasaulio ekspertai sutinka, kad dabar turime atsakyti ne į klausimą „Ar reikia ką nors daryti?”, bet į klausimą „Ką daryti?’“. Technologijos gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, vienas iš didžiausių anglies dioksido emisijos šaltinių – transportas. Gamintojai daug investuoja į taupiau energiją naudojančių automobilių ir lėktuvų gamybą, panaudodami modernias medžiagas, tokias kaip, pavyzdžiui, plastikai, kurie sumažina svorį, ir mašinos nuvažiuoja toliau sudegindamos mažiau degalų. Norėdamos skatinti gauti energiją iš įvairių šaltinių ir energijos taupymą, vyriausybės turi būti pasiruošusios priimti svarbius sprendimus. Atliekų tvarkymo politika galėtų paskatinti naudoti tai, ką mes dabar išmetame ir kas galėtų būti vertingas energijos šaltinis. Tai skatintų žmones daugiau perdirbti atliekas ir sudarytų sąlygas jas panaudoti antrą kartą.
DGB pirmininkas Raineris Hofmanas padėkojo Voketijos kaclerei už išsakytas mintis ir paragino dirbti kartu, kad būtų sėkmingai įvykdytas kolektyvinių derybų susitarimas.
Lina Urbonavičienė