2018 m. birželio 6-9 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” kvietimu Lietuvoje lankėsi Airijos profesinės sąjungos SIPTU generalinis sekretorius Džeris Makormakas (Gerry Mccormack), šiai profesinei sąjungai priklausančio instituto mokslinis bendradarbis Entonis Kristoferis Merfis (Antony Kristopher Murphy) ir šios profesinės sąjungos darbuotoja, dirbanti su lietuviais, Evelina Šaduikytė.
Šis apsilankymas vyko pagal Europos sąjungos finansuojamą projektą Nr.08.5.1-ESFA-V-423-01-0001 „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą 2017-2020″.
SIPTU yra viena didžiausia, su politinėmis partijomis nesusijusi Airijos profesinė sąjunga, vienijanti apie 180 000 įvairių profesijų darbuotojų. Šiai profesinei sąjungai priklauso ir apie 5000 lietuvių, šiuo metu dirbančių Airijoje.
Svečiai susitiko su Lietuvos profesinės sąjungos vadovybe, Anykščiuose dalinosi Airijos profesinių sąjungų patirtimi su kultūros darbuotojais, o Vilniuje aptarė transporto profesinių sąjungų veiksmus gerinant vairuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas, apsilankė Vilniaus viešojo transporto įmonėje, kurioje įmonės direktoriui ir šios įmonės profesinės sąjungos atstovams atskleidė kaip dirbama panašiose įmonėse Airijoje.
Evelina Šaduikytė papasakojo, kad Airijoje profesinės sąjungos yra labai stiprios, o darbuotojai, kurie net nepriklauso profesinėms sąjungoms, noriai dalyvauja profesinių sąjungų protestuose, nes supranta, kad taip galima paveikti valdžios sprendimus. Neseniai Airijos vyriausybei nusprendus apmokestinti vandenį, kuris iki tol buvo visiems gyventojams tiekiamas nemokamai, profesinių sąjungų mitingai ir demonstracijos privertė valdžią atsisakyti šių planų. Pasak, Evelinos Šeduikytės per keliolika metų kol ji gyvena Airijoje profesinių sąjungų dėka minimalus atlyginimas išaugo dvigubai. Pavyzdžiui, autobuso vairuotojo atlyginimas iki mokesčių sumokėjimo Airijoje sudaro 800 eurų per savaitę.
Inžinierius Entonis Kristoferis Merfis papasakojo apie savo, kaip profesinės sąjungos eksperto darbą. Jis dažnai yra kviečiamas į įmones nustatyti ar teisingai nustatomos darbo normos. Atlikus tyrimus dažnai išaiškėja, kad išdirbio normos yra netikslios, o darbuotojai, sukuriantys tą pačią vertę, uždirba skirtingus atlyginimus. Tokiais tyrimais yra patenkinti tiek darbdaviai, nes tai leidžia geriau organizuoti darbą, tiek darbuotojai, nes jie gauna teisingesnį atlyginimą. Pavyzdžiui, vienas tyrimas atskleidė, kad vairuotojų apmokėjimas pagal nuvažiuotus kilometrus nėra teisingas, nes tie vairuotojai, kuriems tenka vežti krovinius į didelius miestus dėl kamščių per tą patį laiką uždirba mažiau, nei vairuotojai, kurie vežioja krovinius po nedidelius miestelius. Neretai atskleidžiami ir darbdavių sukčiavimai, kai pasitelkus išradingus darbo normų skaičiavimo būdus, darbuotojams nesumokami sutarti atlyginimai.
Džeris Makormakas atskleidė, kad Airijoje retai kada galima surasti didesnę įmonę, kurioje neveikia profesinės sąjungos ir nėra kolektyvinių sutarčių. Skirtingos profesinės sąjungos priklauso vienai skėtinei organizacijai, kuri derasi su vyriausybe ir darbdavių organizacijomis. Profesinės sąjungos visada dalyvauja priimant svarbius darbuotojams įstatymus ir neretai užkerta kelią Airijos vyriausybei priimti darbuotojams nepalankius sprendimus. Būtent veiklus darbuotojų dalyvavimas profesinėse sąjungose yra viena iš „Airijos stebuklo” priežasčių, kai šalies ūkis sėkmingai auga, o gyventi ir dirbti Airijoje nori vis daugiau darbuotojų iš visos Europos.
Daugiay nuotraukų rasite paspaudę čia čia ir čia.