2019 m. rugsėjo 27 d. minint Socialinių darbuotojų dieną Seime vyks konferencija Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas surengė konferenciją „Socialinio darbuotojo darbo reikšmė, dabartis ir perspektyvos“, kurioje dalyvavo Socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo nariai Tomas Tomilinas, Algirdas Sysas, Monika Navickienė, Virginija Vingrienė. Konferencijos metu Socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Neverienė, narės Jūratė Mekšėnienė, Aldona Laptevienė, Irma Rutkauskienė, Ilona Gustienė, Ginta Krivickienė ir kiti atskleidė skaudžiausias socialinių darbuotojų problemas ir jų sprendimo būdus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pasveikindami profesinės šventės proga pagerbė nusipelniusias socialines darbuotojas ir įteikė joms garbės raštus. Visą konferencijos įrašą galite žiūrėti čia. Nuotraukas žiūrėti čia ir čia.
Konferencijos dalyviai patvirtino ir Lietuvos Prezidentui, Seimo pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ir Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkei išsiuntė rezoliuciją, kuri atspindi skaudžiausios socialinių darbuotojų problemas ir pateikė jų sprendimo būdus.
J.E. LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui gerb. Sauliui Skverneliui
LR Seimo socialinių reikalų pirmininkei Rimantei Šalaševičiutei
Konferencijos „Socialinio darbuotojo darbo reikšmė, dabartis ir perspektyvos“ rezoliucija 2019-09-27
Minėdami socialinių darbuotojų dieną Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kartu su Lietuvos socialinių darbuotojų profesine sąjunga „Solidarumas“ konferencijoje „Socialinio darbuotojo darbo reikšmė, dabartis ir perspektyvos“ aptarė socialinių darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas, įstaigų finansavimo problemas ir būdus joms spręsti.
Norime atkreipti dėmesį į socialinių įstaigų reorganizavimo procesus. Tokių socialiai jautrių įstaigų reorganizacija turi būti vykdoma ypač atsakingai, nepažeidžiant darbuotojų ir globotinių interesų.
Pasitaiko atveju, kai darbuotojoms, perėjusioms dirbti į kitus padalinius, darbo sąlygos yra pabloginamos: atostogos tampa trumpesnės, alga mažesnė, ne visiems priimtinas grafikas. Vykstant reorganizacijos procesams darbuotojai dirba nuolatinėje įtampoje ir patiria stresą, nes nežino kokios darbo ir apmokėjimo sąlygos jų laukia. Nevyksta tinkamos konsultavimo procedūros, o pateikiama darbuotojams informacija dažnai keičiama. Darbuotojams daromas nuolatinis spaudimas dėl etatų mažinimo. Suprantama, kad tokioje darbo aplinkoje, negalima tinkamai atlikti savo pareigų. Todėl tikimės, kad bus atsižvelgta į darbuotojų prašymus ir nuomonę bei ieškoma sprendimų būdų, kad darbuotojai ir jų globotiniai kuo mažiau nukentėtų. Tikimės geranoriškumo ir tarpusavio bendradarbiavimo sprendžiant reorganizacijos klausimus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija padarė didelę pažangą, pradėjusi socialinį dialogą su profesinėmis sąjungomis ir sudarydama šakos kolektyvinę sutartį. Tačiau kolektyvinės sutarties tinkamam vykdymui bei išplėtimui, valstybės biudžetė turi būti numatyta daugiau lėšų. Šiandien nėra paslaptis, kad šios įstaigos nebeturi vidinių resursų, o taupymas globotinių sąskaitą yra nepriimtinas. Profesinių sąjungų nuomone, kolektyvinės sutarties nuostatos turi galioti tik profesinių sąjungų nariams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paviešino socialinių darbuotojų užmokesčių vidurkius savivaldybėse atspindintį žemėlapį. Mūsų manymu, tokie dideli atlyginimai yra tik „ant popieriaus“, nes buvo pakeista darbuotojų užmokesčio apmokestinimo tvarka, kadangi dalis darbdavio mokesčių buvo perkelta darbuotojui.
Ketvirtadalis savivaldybių darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, uždirba vos 560 eurų, atskaičius mokesčius. Apie 70 proc. savivaldybių socialinių darbuotojų neuždirba net 700 eurų „į rankas“, o socialinių darbuotojų padėjėjų atlyginimai keliais eurais didesni nei minimalus atlyginimas. Tai rodo, kad atlyginimai yra maži ir oriai gyventi yra neįmanoma.
Socialinių darbuotojų darbo sąlygos turi būti saugios
Darbuotojų darbo sauga turi būti vienu iš valstybės prioritetu. Socialinis darbuotojas lanko šeimas, teikia socialines paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms, dirba su proto ir psichinę negalią turinčiais, priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms priklausomybę turinčiais asmenimis it kt. Socialiniai darbuotojai nėra apsauguoti nuo nesaugios aplinkos, neturi jokių apsisaugojimo priemonių, dažnai neturi transporto priemonių lankyti savo globojamus žmonės.
Atkreiptinas dėmesys į socialinės įstaigas, kurios dirba su šeimomis ir vaikais.
Vykdoma valstybės politika reorganizuoti vaikų globos namus turi būti įgyvendinama atsakingai. Neseniai atskleisti faktai parodė, kad yra globėjų, kurie žiauriai elgiasi su savo globotiniais. Reforma nėra tinkamai pasiruošta. Turi būti sustiprinta globėjų atranka ir jų tinkamumas būti globėjais, jų mokymai privalo trukti ilgiau nei keletą mėnesių. Būtina nuolatos stebėti ir prižiūrėti globotojus ir budinčius globotojus, laiku suteikiant jiems ir jų globotiniams reikiamą pagalbą, kad panašūs žiauraus elgesio su vaikais atvejai nepasikartotų. Pirmoje vietoje visada turi būti vaiko saugumas ir jo, o ne piniginė globotojų gerovė. Todėl, mūsų nuomone, neturi būti uždaromi krizių centrai, kuriuose kompetetingų specialistų teikiama pagalba vaikui ir tėvams yra labai svarbi, padedant kuo skubiau grąžinti vaiką į jo biologinę šeimą.
Ypatingas dėmesys turi būti sutelktas į įstaigas, kurios globoja vaikus ir suaugusius, turinčius negalią. Tokių įstaigų darbuotojai neturėtų patirti jokio spaudimo iš valdomų institucijų, jų darbo sąlygos turi būti tinkamos, o atlyginimai orus.
Socialinis darbuotojas sprendžia daug įvairių uždavinių. Tik turint reikiamą išsilavinimą ir patirtį galima gerai ir kokybiškai atlikti pareigas. Šiame darbe turi būti skiriama daug dėmesio profesinėms žinioms ir asmeninėms darbuotojų savybėms, nes žmogiškasis veiksnys yra svarbus socialinio darbo profesijos sėkmei. Darbuotojams turi būti sudarytos galimybės dalyvauti mokymuose ir tobulinti savo žinias.
Prašome trumpinti socialinių darbuotojų darbo laiką. Socialiniai darbuotojai, dirbantys 6 darbo dienas, nemato savo šeimų, visą laiką praleidžia darbe.
Pavyzdžiui, Vilniaus m. savivaldybei priklausančiame Vaikų ir jaunimo pensione, gyvena vaikai ir jaunuoliai, turintys kompleksinę negalią (protinę ir fizinę). Įstaigoje taikoma suminė 6 darbo dienų laiko apskaita, t.y. socialiniai darbuotojai turi dirbti 48 val. per savaitę. Darbo pobūdis psichologiškai ir emociškai įtemptas, dirbama su aštuoniais- devyniais globotiniais, kurie dėl esamos negalios negali patys savimi pasirūpinti.
Įstaigoje socialinis darbuotojas atlieka pedagogo (rašo ir įgyvendina kiekvienam globotiniui individualius vaiko socialius globos planus, veiklos programas, rašo vaiko pasiekimų ataskaitas, tvarko asmenines bylas, organizuoja vaikų bei jaunuolių laisvalaikį, stovyklas), psichologo, mediko (rūpinasi vaikų emocine bei fizine sveikata), virėjo (moko vaikus gaminti ir kartu su jais gamina maistą) darbus, laikinai nesant socialinio darbuotojo padėjėjo vietoj jo gamina maistą, maitina, maudo vaikus.
Socialinis darbuotojas turėtų dirbti daugiausiai 40 val. ir 5 darbo dienas per savaitę. Dirbant 6 darbo dienas, neužtenka 24 valandų poilsio per savaitę. Anoniminėse anketinėse apklausose darbuotojai aiškiai įvardino nusivylimą savo profesiją, emocinį ir fizišką išsekimą. Tai rodo, kad dauguma darbuotojų turi profesinio perdegimo sindromą.
Socialinio darbuotojo įvaizdis visuomenės akyse pirmiausia formuojamas pagal įstaigos vadovų, valstybinių, savivaldybės institucijų ir Vyriausybės rodomą pagarbą socialiniams darbuotojams. Deja, šiuo metu matome, kad socialiniai darbuotojai palikti užribyje.
Nepagarba, mažos algos, nepamatuojama atsakomybė, nesaugios darbo sąlygos, nesiskaitymas, darbuotojams daromas spaudimas, keičiant darbo pobūdį, kuris pridengiamas reformos skraiste, tai yra mūsų socialinių darbuotojų kasdienybė.
Kurti gerovės valstybę galima tik dirbant drauge, išvien, visą dėmesį pirmiausia skiriant gerų specialistų išlaikymui ir tinkamai finansuojant viešąsias paslaugas.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė
Lietuvos socialinių darbuotojų profesines sąjungos pirmininkė Alma Nevierienė