Laisvosios rinkos institutas parengė ir nusiuntė Lietuvos trišalei tarybai pasiūlymus lengvinti darbuotojų atleidimo darbo tvarką ir panaikinti apribojimus atleisti iš darbo socialiai pažeidžiamus darbuotojus (motinas, auginančias mažamečius vaikus, priešpensijinio amžiaus darbuotojus ir pn.). Tai esą padidintų įmonių konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms. Skaityti čia. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė raštą Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, ragindama atmesti šiuos pasiūlymus, kurie grąžintų darbo santykius į lygį, kuris Europoje buvo XIX amžiuje, yra trumparegiški, pavojingi visam Lietuvos ūkiui, žalingi verslui, darbuotojams, prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos, Europos Sąjungos, kurios nare yra Lietuva vertybėms ir jos socialinei politikai bei Lietuvos siekiui kurti Gerovės valstybę.
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Dėl Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtos Darbo sutarčių nutraukimo kaštų studijos
Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengta „Darbo sutarčių nutraukimo kaštų studija: pusiausvyra tarp efektyvaus išteklių paskirstymo ir tinkamos darbuotojų apsaugos“, kurioje nepateikiant jokių skaičiavimų, tendencingai parenkant statistiką, vadovaujantis tik prielaidomis ir pateikiant išimtis, kaip plačiai paplitusį reiškinį, teikiamos rekomendacijos lengvinti Lietuvoje darbuotojų atleidimą iš darbo.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” kategoriškai nesutinka su šiomis Laisvosios rinkos intituto išvadomis ir siūlymais.
Liberalizavus Darbo kodeksą darbdaviai įgijo daug galimybių lengviau atleisti darbuotojus, o tai kas nėra nenumatyta Darbo kodekse galima įteisinti sudarant kolektyvines sutartis.
Klaidinantys yra Laisvosios rinkos instituto teiginiai, kad atleisti darbuotoją darbdaviui yra labai brangu. Šiuo metu Ilgalaikio užimtumo fondas apmoka pusę išeitinės išmokos, o darbdavys tesumoka dviejų savaičių arba vieno mėnesio išeitinę išmoką darbuotojui, kuris sukūrė darbdaviui pelną.
Siūlymai suvienodinti atleidimo iš darbo sąlygas ir panaikinti apribojimus atleisti socialiai pažeidžiamus darbuotojus (motinas auginančioms mažamečius vaikus, priešpensijinio amžiaus darbuotojams ir pn.) yra nesuderinami su Europos Sąjungos Socialinio ramsčio politika, prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos standartams ir Lietuvos siekiui sukurti Gerovės valstybę.
Neteisingos ir ciniškos yra Laisvosios rinkos instituto išvados, kad palengvintas atleidimas iš darbo yra naudingas darbuotojams ir sukurs naujas darbo vietas.
Ilguoju laikotarpiu toks lengvas darbuotojų atleidimas iš darbo pakenks pačiai įmonei ir visos Lietuvos ūkiui, nes Lietuvai, esant bendroje Europos Sąjungos darbo rinkoje, Lietuvos darbuotojai nesunkiai įsidarbins kitose Europos Sąjungos šalyse, kuriose atlyginimai yra didesni nei Lietuvoje.
Lietuva neteks kvalifikuotų darbuotojų, kuriems parengti valstybė ir mokesčių mokėtojai skyrė dideles lėšas. Atsigavus rinkai įmonės negalės vystytis, nes trūks emigravusių darbuotojų, o sumažėjęs vartotojų skaičius stabdys verslo atsigavimą ir neleis augti biudžeto pajamoms.
Laisvosios rinkos instituto teiginiams, kad dar labiau palengvintas darbuotojų atleidimas iš darbo padidina įmonių konkurencingumą ir pritraukia investicijas, prieštarauja Pasaulio banko paskelbti „Doing bussiness“ šalių reitingai.
Estija ir Lenkija, kurias kaip teigiamą pavyzdį, lengvai atleidžiant darbuotojus iš darbo, pristato Laisvosios rinkos institutas, turi šiame vertinime žemesnį reitingą nei Lietuva, kuri 2020 m. duomenimis užima 11 vietą pasaulyje ir 3 vietą Europos Sąjungoje po Danijos ir Švedijos, kuriose darbuotojų teisės yra daug geriau apsaugotos nei Lietuvoje. Tuo tarpu Estija šiame reitinge užima 18 vietą, o Lenkija – 40 vietą pasaulio šalių tarpe.
Reikia pažymėti, kad nei Europos komisija, nei Pasaulio bankas, nei EBPO savo rekomendacijose Lietuvai nesiūlo lengvinti darbuotojų atleidimo iš darbo tvarkos. Priešingai, Europos komisija savo rekomendacijose Lietuvai ragina pandemijos sąlygomis bandyti išsaugoti darbo vietas.
Manome, kad Laisvosios rinkos instituto siūlymai grąžinti darbo santykius į lygį, kuris Europoje buvo XIX amžiuje, yra trumparegiški, pavojingi visam Lietuvos ūkiui, žalingi verslui, darbuotojams, prieštarauja Europos Sąjungos, kurios nare yra Lietuva, vertybėms ir jos socialinei politikai todėl yra atmestini.
Pagarbiai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė