Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas”: privalome tausoti dirbančiųjų psichinę sveikatą

autorius Ričardas

Balandžio 28 dieną minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Pirmiausia kalbama apie darbdavių pareigą pasirūpinti nekenksminga darbo aplinka fizinei sveikatai.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” šiemet nori atkreipti dėmesį į psichologinį smurtą (arba mobingą) darbo vietose, reiškinį apie kurį visuomenė vis drąsiau kalba, tačiau dar sunkiai atpažįsta.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis 2022 metais skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto buvo gauta 238, nors iš jų pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino tik 76, tendencijos rodo, kad šiais metais tokių atvejų bus gerokai daugiau.

Jei saugi fizinė aplinka gali būti užtikrinama šalmais, apsauginiais diržais, saugumo reikalavimais, darbo laiko ribojimu, pertraukų reglamentavimu ar teisės į atostogas užtikrinimu, tuo tarpu, apsauga nuo psichologinio smurto – žymiai sudėtingesnis procesas.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė pastebi, kad darbo vietoje labai sunku surinkti įrodymus, kai darbuotojui daromas psichologinis spaudimas, kai darbuotojas patyria taip vadinamą mobingą. Darbuotojui patariama, kad jis turi turėti garso įrašus, liudininkus. Tačiau, darbuotojui ne visada yra galimybe įjungti diktofoną, yra darboviečių, kur negalima turėti telefono darbo vietoje. Kartais psichologinis spaudimas būna labai rafinuotas, arba vadovo paliepimu, tai daro kiti darbuotojai, nes bijo nepaklusti vadovui.

Turime organizuoti mokymus mobingo atpažinimui darbo vietoje. Labai svarbu, kad įmonėse, įstaigose būtų atsakingi žmonės, kurie priimtų darbuotojo pareiškimą dėl mobingo ir kad jo pareiškimas bus išnagrinėtas įmonėje, todėl toks žmogus turi būti profsąjungų atstovas, kad žmonės juo pasitikėtų.

„Labai gaila, jog nepavyksta įtikinti įstatymų leidėjų, kad Lietuvoje reikia ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 190-ą konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo”, – apgailestauja K. Krupavičienė.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė sako, kad inspekcija tikrina, ar darbdaviai imasi visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą.

Darbo kodekso (DK) 30 straipsnio 3 dalies reikalavimai:  ar darbdavys atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo ir  kontrolės priemonių; ar darbdavys nustatė pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindino su ja darbuotojus;

ar darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, patvirtino smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką; ar darbdavys organizuoja darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje; ar organizacijoje nustatyta, į ką gali kreiptis darbuotojas, patyręs smurtą, priekabiavimą;

ar nustatytos tinkamo elgesio (etikos) taisyklės;

ar organizacijoje atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas.

VDI stebi tendenciją, kad darbdaviai supranta psichologinio smurto ir priekabiavimo problemos svarbą ir stengiasi įgyvendinti DK reikalavimus, užtikrinančius, kad darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių ar įžeidžiančių veiksmų.

VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės L. Mironovienės teigimu, profesinės sąjungos, darbo taryba, darbuotojų patikėtinis ar patys darbuotojai gali aktyviai veikti ir siūlyti darbdaviams veiksmingas prevencines priemones smurto ir priekabiavimo srityje.

Vienas tokių pavyzdžių: socialinio draudimo darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas”. Jos pirmininkas Vincas Kunca pasakoja, kad „Sodroje” patvirtinus mobingo prevencijos priemonių planą daug lengviau vadovams suvokti koks jų elgesys su pavaldiniais netinkamas, o darbuotojams atpažinti kuomet „viršininkas užsisėda” pažeisdamas tinkamo elgesio normas.

VDI organizuoja internetinius seminarus ir konsultacinius renginius psichologinio  smurto  darbe klausimais. Renginių dalyviams teikiama išsami informacija apie psichologinio smurto požymius, įrodymų rinkimą bei darbdavių pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje.

VDI tinklapyje www.vdi.lt yra sukurta atskira rubrika „Psichologinis smurtas darbe“, kurioje galima rasti daug naudingos informacijos, rekomendacijas bei įmonių gerąsias praktikas.

Be to, atsakymus į klausimus, susijusius su psichologiniu smurtu, galima rasti skiltyje DUK. Nuo pernai metų bendrajame VDI konsultavimo telefone įdiegta atskira linija, skirta psichologinio smurto darbe klausimams.

Artimiausiu metu inspekcija planuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikti pasiūlymus – inicijuoti įstatymų pakeitimus, susijusius su smurto ir priekabiavimo prevencija.