Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kreipėsi į šalies vadovus dėl anticiklinių priemonių krizei stabdyti. „Pradėti vykdyti antiinfliacinę politiką, panaikinti kliūtis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų panaudojimui ir atverti Garantinį fondą pramonei prastovų metu”, – ragina LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
LR Prezidentui J. E. Gitanui Nausėdai
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei 2023-06-19 Nr.10-103
DĖL ANTICIKLINIŲ PRIEMONIŲ KRIZEI STABDYTI
2023 m. pirmą ketvirtį buvo fiksuota techninė – 3.7 proc. Lietuvos BVP recesija, kuri pasireiškė tuo, kad sumažėjo dalies įmonių gamyba, dalis įmonių darbuotojų atleidžiami iš darbo todėl pradėjo augti nedarbas, dalis darbuotojų priverstinėse atostogose arba prastovose.
Tarp priežasčių, sukėlusių recesiją, minimos išaugusi infliacija, energijos kainos, bankinių palūkanų tarifai, nekilnojamojo turto krizė Skandinavijoje ir ekonominiai sunkumai Europoje.
Lietuvos ūkio recesiją sustiprino gyventojų perkamosios galios sumažėjimas, atsiradęs dėl infliacijos. Kadangi kainos augo sparčiau nei atlyginimai, ypač tai pajuto mažiau uždirbantys darbuotojai, kurie pradėjo pirkti mažiau prekių ir paslaugų. Todėl sumažėjus vartojimui, prekių ir paslaugų gamybai, mažėjo ir darbo vietos. Kai kurios ES šalių vyriausybės ėmėsi spaudimo maisto gamintojams, prekybininkams, kad būtų mažinamos būtiniausių maisto produktų kainos, tariamasi su maisto gamintojais ir prekybininkais, ieškoma kelių, kaip padėti gyventojams, ypač tiems, kas turi mažas pajamas. Nepaisant to, kad degalų sąnaudos ir kai kurių maisto produktų žaliavos jau atpigo, maisto kainos Lietuvoje nemažėja.
LPS „Solidarumas“, ne kartą kreipėsi į Vyriausybę dėl elektros kainų reguliavimo. Elektros energija, įskaitant transportavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, skiriasi nuo visų kitų prekių: ji yra esminis mūsų ekonominės ir socialinės sistemos elementas, taigi ir pagrindinis viešųjų paslaugų teikimo dėmuo. Todėl energijos tiekimas laikomas visuotinės svarbos paslauga. Dėl šios priežasties būtina sukurti ateities energetikos reguliavimo sistemos sąlygas, kuriomis būtų užtikrintas tiek aplinkai nekenksmingas, įperkamas ir patikimas energijos tiekimas, tiek teisė į energiją. Todėl kuriant energijos rinką turi būti užtikrintas įperkamas bazinis energijos teikimas. Toks naujasis rinkos modelis, tokį bazinį energijos tiekimą turi užtikrinti reguliuojamomis kainomis.
Vykdant elektros energijos rinkos reformą, rinkos liberalizavimą vertiname kritiškai, nes nebuvo atsižvelgiama į tvarumą, įperkamumą ir tiekimo saugumą. Dabartinė krizė rodo, kad liberalizuotos energijos rinkos negali patenkinti poreikių. Norime pabrėžti kad, Vyriausybe yra atsakinga už elektros energijos tiekimo tvarumą, įperkamumą ir tiekimo saugumo įgyvendinimą, nes rinka jų savaime nesuderins ir neįgyvendins;
Kadangi Europos komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautinės organizacijas blogina šių metų Lietuvos ūkio augimo prognozes todėl reikalaujame, kad Vyriausybe imtųsi skubių veiksmų stabdant gilėjančią krizę, taip, kaip tai daro kitų šalių vyriausybės, kuriuos aktyviai bendradarbiauja su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis.
Biurokratiniai ministerijų atsakymai ir pasiūlymai įmonėms per įvairiausius fondus ir projektus ieškoti finansinės pagalbos savo įmonėms atrodo kaip atsikratymas problema.
Siekiant sustabdyti gilėjančią krizę ir užtikrinti tvarų Lietuvos ūkio augimą Vyriausybei siūlome skubiai tartis su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje ir imtis anticiklinių antikrizinių veiksmų,
1. Pradėti vykdyti antiinfliacinę politiką. Mažinti energijos kainas, grąžinant vartotojams monopolistų gautus viršpelnius. Ištirti kodėl krintant energijos kainoms, vartotojams kainos santykinai nemažėja ir imtis veiksmų, kad monopolistai negalėtų piktnaudžiauti savo išskirtine padėtimi. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba turi imtis ryžtingesnių priemonių riboti prekybos centrų siekį didinti savo pelnus, nepamatuotai keliant prekių kainas. Įtraukti darbdavių ir profesinių sąjungų atstovus į sprendimų priėmimo procesą.
2. Kuo skubiau pašalinti kliūtis, priimti mokesčių reformą, kurios trukdo Lietuvai įsisavinti europines Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšas. ( Mūsų turima informacija tik apie 20 proc. fondo lėšų yra panaudota).
3. Panaudoti ekonomikos stabilizavimo priemones, kurios parodė savo veiksmingumą Covid-19 pandemijos metu, ir padengti tik laikinus sunkumus patiriančių įmonių sąnaudas, susijusias su darbuotojų prastovomis, apmokant darbuotojams už prastovas iš Garantinio fondo lėšų, kurios šiuo metu yra beveik nenaudojamos. Suteikti įmonėms galimybę panaudoti Garantinio fondo lėšas įmonių darbuotojų kvalifikacijai, profesiniams įgūdžiams kelti, dabar, nelaukiant kol įmonės bankrutuos.
Nutarimas priimtas LPS „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos posėdyje 2023-06-10
Pagarbiai,
Pirmininkė Kristina Krupavičienė