2023 m. balandžio 19 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei ir Finansų ministrei G. Skaistei Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymus dėl Finansų ministerijos parengtos mokesčių reformos.
Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei
Gerb. Ingridai Šimonytei
Finansų ministrei
Gerb. Gintarei Skaistei
PAREIŠKIMAS DĖL MOKESČIŲ REFORMOS
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria daliai mokesčių reformos pasiūlymų Teigiamai vertiname Finansų ministerijos pasiūlymus sumažinti mokestines išimtis, labiau socialiai apsaugoti savarankiškai dirbančius asmenis, padaryti šalies mokesčių sistemą teisingesnę ir labiau progresyvinę, kai dideles pajamas gaunantys asmenys daugiau prisideda
prie bendro šalies gerovės kūrimo.
Tačiau daliai mokesčių reformos pasiūlymų, kokie jie pateikti šiuo metu, mes negalime pritarti, nes priėmus pakeitimus, gyvenimas labiausiai sunkėtų vidurinei klasei.
Gautų pajamų paskirstymas bus neteisingas
Nors įgyvendinus Finansų ministerijos pasiūlymus mokesčių surinkimas taps socialiai teisingesnis, tačiau numatomas šių mokesčių paskirstymas yra socialiai neteisingas ir neišspręs mokesčių reformai keliamų uždavinių.
Tiek Europos komisija, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, šalies Prezidentas Gitanas Nausėda bei profesinės sąjungos ragina plėsti viešąsias paslaugas ir didinti Bendro vidaus produkto paskirstymą per biudžetą, kurie Lietuvoje yra vieni mažiausių Europoje.
Tačiau iš planuojamų dėl mokesčių reformos surinkti 447 mln. eurų pajamų, net 271 mln. eurų (beveik 2/3) bus išdalinti visokioms verslo lengvatoms.
Nors mokesčių reformoje bus panaikintos įvairios galimybės vengti mokesčių mokėjimo, tačiau jos bus paliktos mažosiose bendrijose, kuriose savarankiškai dirbantieji galės paimti pajamas, išsimokant sau dividendus. Tokie
pasiūlymai stebina, nes Lietuvos biudžetas yra deficitinis, o valstybės skola pasaulyje augant palūkanoms nemažėja.
Suprastume, jei dėl šios mokesčių reformos papildomai surinktos lėšos būtų skiriamos padėti įmonėms išsaugoti darbo vietas, kurios laikinai susiduria su sunkumais.
Tuo tarpu, Finansų ministerijos mokesčių reformoje numatomos lengvatos bus teikiamos ir įmonėms, kurių finansinė padėtis yra puiki.
Statistika rodo, kad kai kurios Lietuvos įmonės šiuo metu turi sukaupusios virš 10 mlrd. eurų indėlių ir yra vienos mažiausiai prasiskolinusių pasaulyje. Verslo pelnai augo, tuo tarpu valstybės skola taip pat auga.
Įgyvendinant pasiūlytą mokesčių reformą, surinkti 176 mln. eurų, beveik neturės įtakos viešojo sektoriaus finansavimui: paslaugų gerinimui, mažų mokytojų, medikų ir kitų sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui, kuriuos jau „nukirpo” aukšta infliacija.
Pelno mokesčio mokėjimo tvarka lieka neteisinga, stabdo inovacijas ir Lietuvos ūkio
pažangą
Siūlome suvienodinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris yra 20 proc. ir Pelno mokestį, kuris yra 15 proc. didelėms ir 5 proc. mažoms įmonėms, kad būtų panaikintas neteisingumas, kai darbuotojai moka daugiau mokesčių nei verslas. Iki 2009 m. Pelno mokesčio tarifas Lietuvoje buvo lygus GPM ir sudarė 20 proc. gaunamo pelno.
Neatsižvelgta į Pasaulio banko, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos komisijos ir kitų tarptautinių organizacijų raginimus panaikinti tik Lietuvoje esantį lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms, kuris stabdo investicijas į inovacijas.
Įmonei išaugus verslininkams naudingiau atidaryti naują ir mažą savo įmonės filialą ir mokėti lengvatinį pelno mokestį, o ne investuoti į inovacijas, kurios gali atsipirkti tik didelėje įmonėje.
Siūlome arba panaikinti pelno mokesčio lengvatą mažoms įmonėms, arba padaryti pelno mokestį progresyvų.
Neteisingas nekilnojamo turto (NT) mokesčio mokėjimas
Nepritariame, kad NT mokestis būtų dvigubai mažinamas turtuoliams ir didinamas mažas pajamas gaunantiems asmenims ir siūlome palikti tą patį 2 proc. tarifą brangiausiam NT.
Nepritariame, kad jaunos šeimos, kurios įsigijo pirmą būstą už paskolą, mokėtų turto mokestį, nes iš esmės jis priklauso bankui, o jiems realiai priklausys tik tuomet, kai paskola bus sugrąžinta.
Kartu nuogąstaujama, jog visuotinis NT mokestis, toks koks jis siūlomas šiandien, dar labiau skurdins dešimtis tūkstančių šalies gyventojų. Lengvatinis apmokestinimas gyvenamajam būstui reiškia vieną – pusė šalies gyventojų, jį mokės nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio ir tai palies jautriausias socialines grupes: jaunas šeimas, pensininkus,
bedarbius, žmones su negalia, vienišas mamas, dirbančius už minimalią algą ar nepilną
darbo dieną.
Taip pat pastebima, kad jauni žmonės jau dabar neįperka pirmojo būsto, spaudžiami važiuoti į užsienį, kur socialinis būstas ir nemokamas, ir realiai prieinamas.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad NT mokestis mažins ir paskatas renovuoti namus – investicija didins ne tik turto vertę, tačiau ir nuo jo išskaičiuojamą mokestį.
Vyriausybė turi dėti visas pastangas, kad jaunimui būtų patrauklu gyventi Lietuvoje, jaunimui turi būti sudarytos lengvatinės sąlygos įsigyti būstą. Kaip rodo kai kurių užsienio šalių patirtis, kai Vyriausybės dengia būsto paskolų palūkanas, arba dengia dalį paskolos.
Šiais sprendimais apmokestinti jaunų šeimų turtą, kai jaunoms šeimoms reikia auginti vaikus, kai valstybės
viešosios paslaugos tampa neprieinamos, kai vis dažniau tenka mokėti už vaikų papildomą ugdymą, sveikatos paslaugas.
Kuo baigsis MMA ir NPD sulyginimas?
Finansų ministerija nori artinti neapmokestinamųjų pajamų dydį prie minimalios mėnesinės algos, tvirtinant kasmetinius valstybės biudžetus. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai nuogąstauja, kad tuomet darbdaviai natūraliai stengsis, kiek tai įmanoma, mokėdami algas neperžengti lengvatos rėžio.
Tik iš pirmo žvilgsnio patraukli neapmokestinamojo pajamų dydžio slinktis link minimalios mėnesinės algos, slepia ir grėsmingą paskatą darbdaviams nekelti vidutinių atlyginimų.
Surenkame iš visų – padaliname stambiam verslui?
Energetinių produktų apmokestinimu, kuris jau pateiktas Seimui, siekiama atsisakyti lengvatų ir didinti akcizus taršiam iškastiniam kurui bei įtraukti CO2 dedamąją.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ mano, kad šiuo mokesčiu siekiama tik pinigais papildyti valstybės iždą, niekaip nesprendžiant ekologijos problemų.
Finansų ministerijos pristatymuose lieka neatsakyti klausimai, kas ir kiek didesnius akcizus mokės. Trišalėje taryboje
tik patikinta, kad milijonai eurų nukeliaus didžiausiems teršėjams kaip paskata pereiti prie švaresnių technologijų.
Lieka neaišku koks bus taršių automobilių apmokestinimas ir ar šio mokesčio surinktos lėšos bus panaudotos aplinkosaugai.
Lietuvoje turime labai blogus pavyzdžius, kai tik mažoji dalis Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų yra skiriama keliams prižiūrėti ir tiesti.
Nėra aišku, kaip bus (ar nebus) apmokestinti automobiliai, jeigu bus įgyvendintas principas „teršėjas moka“, tuomet mokesčio našta guls ant labiausiai nepasiturinčių visuomenės grupių.
Kyla klausimas, kaip paaiškinti tokį reiškinį, kaip kuro apmokestinimas. Sakoma, kad benzinas, dyzelinas, elektra apmokestinama aplinkosaugos tikslais. Todėl ir surinktos lėšos turėtų būti skiriamos aplinkosaugos tikslams. Kodėl į benzino kainą įskaičiuotas akcizo mokestis nėra 100 proc. skiriamas kelių priežiūrai, o naudojamas bendroms biudžeto reikmėms?
Individuali veikla neturi atstoti darbo santykių
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nuosekliai pasisako, kad individuali veikla iškraipo rinką ir jos tam tikruose sektoriuose, pvz. statybose, turėtų nelikti – kai dirbantysis pas tą patį darbdavį atlieka pastovias užduotis, tik darbo sutartis gali užtikrinti deramas socialines garantijas.
Profesinės sąjungos pozityviai vertina, jog individuali veikla palaipsniui artės link darbo santykių, tačiau neatsakytų klausimų lieka ir čia. Ar su nauju Darbo kodeksu tik išsiplėtęs „gyvulių ūkis” nepersikels į naują lauką? Ar patrauklus noras mažinti šešėlį ir pilkąsias mokesčių zonas nenuves į dar didesnį atotrūkį tarp turtingų ir vargšų?
Pareiškimui pritarta LPS „Solidarumas“ valdybos posėdyje, 2023 balandžio 14 d.
Pagarbiai,
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė