Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pritaria pensininkų ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, reikalaujančioms keisti planuojamą mokesčių reformą, kuri santykinai sumažins pensijas, bet padidins pelnus bankams, kurie valdo privačius pensijų fondus.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui,
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui,
Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei Rimantei Šalaševičiūtei,
Lietuvos Respublikos Finansų ministrui Viliui Šapokai,
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui,
DĖL MOKESČIŲ IR PENSIJŲ REFORMOS VYKDYMO
PAREIŠKIMAS
Vilnius, 2018.04.27
Mes, nevyriausybinių organizacijų atstovai, su didele viltimi laukėme ilgai Vyriausybės žadėto mokesčių sistemos reformos paketo. Deja, esame stipriai nusivylę, nes pamatėme, kad skelbiamas mokesčių naštos mažinimas darbo pajamas gaunantiems gyventojams vyks mūsų senjorų sąskaita.
Iš tikrųjų,Vyriausybė tarp kitų savo reformos siūlymų siūlo 2 procentiniais punktais – iki 18,5 – mažinti Sodros įmokos tarifą, taip net dešimtadaliu sumenkindama jos pajamas (nes perskaičiuotas tarifas turėtų būti 20,5 proc.). Atitinkamai ribojamos galimybės užtikrinti vis dar trapų Sodros finansinį stabilumą ir reikšmingiau didinti pensijas ateityje.
Tai ir toliau de facto užtikrina II pakopos pensijų fondų finansavimą Sodros lėšomis – šį kartą ne pervedimais iš Sodros, kurie niekuomet nebuvo pagrįsti, bet nukreipiant sumažintas Sodros pajamas į tuos pačius fondus, t.y. kompensuojant būsimo gyventojų savanoriško kaupimo dalį, kurią Sodra dabar būtent ir moka. Įgyvendinus tokį sprendimą, Sodros būklė dar labiau pablogėtų nei yra šiuo metu, nes dalis žmonių, kurie nedalyvauja II-oje pakopoje ir į jų sąskaitas nėra pervedamos įmokos iš Sodros, gautų didesnes pajamas, kurių šaltinis tas pats – sumažintos Sodros pajamos.
Tarp tokių išlošiančių būtų ir dalis Seimo narių, kurių pajamos „į rankas“ dėl tokio sprendimo padidėtų 50-60 eurų. O tie, kurie toliau kaups pensijų fonduose, neva daugiau savo asmeninių lėšų (4 proc. vietoje 2 proc.) to visiškai nepajustų, nes, kaip minėta, tai būtų apmokėta iš to paties šaltinio – sumažėjusio Sodros įmokų tarifo. Dar daugiau, 2 proc.p. tarifo mažinimas bus skaičiuojamas nuo sumos, kuomet prie dabar mokamos algos prijungiama darbdavio Sodros mokesčio dalis, vadinasi Sodra neteks kur kas daugiau pajamų negu nebeturės išlaidų dėl kaupimo į pensijų fondus.
Nutylimi klausimai, ar visi dalyvaujantys gan rizikinguose II pakopos fonduose sugebės įsigyti brangiai kaštuojantį anuitetą (apie 16.000 EUR). Net 66 proc. fondo dalyvių gauna tik vidutinį ar net mažesnį atlyginimą: ar dalyvavimas fonduose išvis bus jiems naudingas? Augant infliacijai, jų sukauptos sumos po 20-30 metų bus niekinės, nepaisant to, kad ir Sodros pensija dėl to sumažės 10-15 proc. Tačiau dabar ir eilę metų nuo jų nuskaičiuojamas administravimo mokestis yra labai parankus savo verslą vykdantiems fondų valdytojams. Abejonių kelia ir automatiškas įtraukimas į II pakopos fondus jau seniai emigravusių ir nežadančių grįžti Lietuvos gyventojų, nuo kurių irgi priskaičiuojamas administravimo mokestis, kuris kaupia papildomas milijonines pajamas nekontroliuojamiems fondų valdytojams ir už jų stovintiems skandinaviškiems bankams.
Antros pakopos fondai yra skirti sąlyginai jaunesnei visuomenės daliai – dirbantiesiems iki 40 m. amžiaus, taip supriešinant kartas, kadangi likusi visuomenės dalis yra pasmerkta vis didėjančiai socialinei atskirčiai. Tai net nėra slepiama: planuojamas ilgalaikis Sodros pensijų mažėjimas iki 30 proc., net 20 proc. buvusio atlyginimo (šiuo metu pensija siekia 40 proc.). Kaip paaiškinti tokius valdžios ketinimus, kai dabartinis Lietuvos ekonominis BVP pajėgumas – jau 75% ES vidurkio, o pensijos ir taip mažesnės kelis kartus!?
Manome, kad II pakopos fondai gali egzistuoti paraleliai kaip papildomas privatus pajamų šaltinis, kaupiamas iš asmeninių ir darbdavio lėšų. Tačiau tai turi negriauti esamo valstybinio socialinio draudimo pensijų fondo, kurį piliečiai savo įmokomis kūrė per 30-50 darbo metų, ir į kurį įmokos tebemokamos.
Visose ES šalyse valdžios ir Vyriausybės pareiga yra užtikrinti valstybinės socialinės draudimo sistemos stabilų funkcionavimą kaip vieną pagrindinių valstybės egzistavimo sąlygų, garantuojančių visuomenei socialinės gerovės palaikymą.
Reikalaujame negriauti piliečių pasitikėjimo valstybe ir nutraukti dabartinių bei būsimų pensininkų kaip vieno labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių diskriminaciją: nemažinti Sodros įmokų, t.y. nemažinti socialinio draudimo tarifo bei neįvedinėti Sodros „lubų“. Patvirtinti Sodros rezervinio pensijų fondo įsteigimą iš perteklinio Sodros biudžeto (2017 m. precedentas), įgalinantį nemažinti senatvės pensijų nenumatytos krizės ar kitokiu atveju.
Reikalaujame teikti Seimui ir priimti įstatymų projektus, kaip buvo numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Beje, tai buvo įtraukta ir 2016 m. rugsėjo mėn. pasirašytame Susitarime tarp LVŽS pirmininko ir LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos.
Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, pirmininko pavaduotojas Juozas Timas
LPS Vilniaus miesto „Bočių“ bendrija, pirmininkė Vilija Tūrienė
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, prezidentė Grasilda Makaravičienė
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, pirmininkė Kristina Krupavičienė
Lietuvos Pensininkų Sąjūdis, pirmininkas Jonas Kazimieras Burdulis
Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacija, prezidentas Povilas Butkus
„Karių teisių gynimo centras“ Vš Į, generalinis direktorius Laimonas Jakas
„Europos moterų verslo vadybos“ Vš Į, prezidentė Aušra Gaivenienė