2021 m. vasario 9 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, ragindama imtis veiksmų, kad planuojama viešojo tarpmiestinio transporto pertvarka nepadidintų socialinės atskirties, regionų atsilikimo, klimato kaitos ir viešojo transporto monopolizavimo.
Dar 2020 m. lapkričio 26 d. Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Egidijus Pribušauskas kreipėsi į Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen ir Konkurencijos tarybos pirmininką Š.Keserauską, ragindamas atmesti leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių projektą, kuris būtų nenaudingas darbuotojams ir keleiviams. Daugiau skaityti čia.
Tačiau panašu, kad į šiame rašte pateiktus argumentus Konkurencijos taryba neatsižvelgti nepanoro.
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Kopija:
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Monikai Navickienei
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui
Mindaugui Sinkevičiui
Keleivių vežimo asociacijos prezidentui
Gintarui Nakučiui
DĖL TOLIMOJO SUSISIEKIMO AUTOBUSAIS TINKLO PERTVARKOS IR SOCIALINIŲ PASEKMIŲ
Kreiptis į jus paskatino žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie tai, jog Lietuvos transporto saugos administracija rengia tolimojo susisiekimo autobusais tinklo pertvarką, kurios pasekoje ženkliai sumažės tarpmiestinių autobusų maršrutų, t.y. vietoje daugiau nei 300 maršrutų ateityje numatyta palikti vos 50-60.
Pernai pradėta rengti tolimojo susisiekimo pertvarka, pagal kurią visi dabar veikiantys tarpmiestiniai autobusų maršrutai bus naikinami, o vietoje jų bus formuojami nauji, privalo būti atvira ir išdiskutuota su organizuota pilietine visuomene, socialiniais partneriais.
Esame įsitikinę, jog rengiant tokią viešojo transporto pertvarką, yra būtina atlikti socialinių pasekmių analizę.
Vykdant tokią pertvarką būtina užtikrinti, kad susisiekimo paslaugų prieinamumas nesumažėtų, nes tuomet didėtų regionų ekonominė ir socialinė atskirtis, ypač nukentėtų regionuose gyvenantys pensijinio amžiaus gyventojai, kurie dėl senyvo amžiaus negali naudotis asmeninėmis transporto priemonėmis.
Turi būti užtikrinta, kad ši pertvarka atitiktų „Žaliąjį kursą“ ir mažintų gyventojų poreikį naudotis nuosavu ir skatintų pasirinkti viešąjį transportą, taip mažinant neigiamą poveikį klimato kaitai. Sumažėjus viešųjų transporto paslaugų prieinamumui gyventojai regionuose bus priversti įsigyti nuosavus automobilius. Tokiu atveju gyventojai dėl pigios kainos dažniausiai pirks senus ir taršius automobilius, nes gyventojų regionuose pajamos nėra aukštos, ir darys neigiamą poveikį klimato kaitai.
Įžvelgiame pavojų, kad prisidengus teiginiais apie konkurencijos didinimą, ši pertvarka sudarys stambiosioms transporto įmonėms palankesnes sąlygas ir padės joms monopolizuoti keleivių pervežimo sektorių.
Viešasis transportas yra viešoji paslauga, atliekanti svarbią socialinę funkcija. Mus neramina tai, kad Lietuvoje, kuri būdama Europos Sąjungos nare, sutartimis įsipareigojusi užtikrinti ir plėtoti Europos vertybes, gerbti piliečių socialines teises, mažinti diskriminaciją bei socialinę atskirtį, – viešųjų paslaugų aprėptį ir finansavimą nuolat mažina, svarbios reformos rengiamos slapta nuo visuomenės.
Be to, Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, Jungtinių tautų darnaus vystymosi tikslus, o Europos Komisijos žaliasis kursas turėtų būti socialiai tvarus ir nepalikti nei vieno žmogaus nuošalyje.
Maloniai prašome atsižvelgti į pareikštas mintis ir išsamiai informuoti apie tolesnę tolimojo susisiekimo autobusais tinklo pertvarką bei numatomas reformos socialines pasekmes.
Pagarbiai,
Pirmininkė Kristina Krupavičienė