Trišalėje taryboje ir viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms dėl Minimalios mėnesinės algos nustatymo kitiems metams kai kurie Lietuvos darbdavių atstovai bando klaidinti, kad mūsų šalyje minimali alga, lyginant su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu (VDU) yra viena didžiausių Europoje, todėl siūlo jos nebedidinti arba, jei tai neišvengiama, ją didinti kuo mažiau. Jie be jokio savo nuomonės pagrindimo ir skaičiavimų gąsdina, kad padidėjusi MMA sumažins eksportą ir sukels Lietuvoje nedarbą.
Tačiau 2020-2022 m. Eurostat ir Lietuvos banko duomenys rodo, kad tokie būkštavimai neturi pagrindo. Lietuvos MMA „ant popieriaus” sudaro 42, 3 proc. Vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) „ant popieriaus” dydį ir yra vienuoliktoje vietoje tarp 22 ES valstybių, neįskaitant Skandinavijos šalių, Austrijos ir Italijos, kuriose nėra šalies mastu nustatyto MMA dydžio, nes kolektyvinėse sutartyse nustatomas kiekvienos šakos darbuotojų MMA dydis.
Penkių didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių valstybių vidurkis yra 50.5 proc.
Taigi, Lietuvos MMA , lyginant su VDU, ES mastu nėra didelė ir gali bei turi didėti. Tą ragina daryti ir nuo šių metų pabaigos visose ES valstybės įsigaliojanti MMA direktyva, kuri nurodo, kad MMA turi užtikrinti orų gyvenimą ją uždirbantiems darbuotojams. Šiuo metu Lietuvos MMA nedaug skiriasi nuo skurdo rizikos ribos, o metų gale didėjant VDU neretai ją ir pasiekia.