Lietuvos darbo birža, norėdama nustatyti ir įvertinti darbo biržoje registruotų profesinės kvalifikacijos neturinčių jaunų asmenų iki 25 m. amžiaus registravimosi darbo biržoje tikslus, profesiją įgyti trukdančias priežastis, motyvaciją mokytis ir įgyti profesinę kvalifikaciją, anketavimo būdu apklausė 4,9 tūkst. respondentų. Kaimo gyventojai sudarė pusę apklausos dalyvių, dauguma – su viduriniu išsilavinimu.
Kodėl jaunimas registruojasi darbo biržoje?
Į darbo biržą respondentai ateina dėl skirtingų motyvų. Dauguma jaunimo – 76,3 proc. darbo paiešką nurodė kaip pagrindinę registravimosi darbo biržoje priežastį. 42,3 proc. respondentų labiausiai motyvuojančiu veiksniu laiko socialines garantijas ir paramą. Tik vienas iš penkių apklaustųjų arba 19,7 proc. atsakė, kad registruotis darbo biržoje juos paskatino siekis įgyti profesiją. Kiti registravimosi darbo biržoje tikslai – privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis, galimybė nemokamai gauti medicinos paslaugas, laikino darbo vasaros laikotarpiu paieškos, noras dirbti viešuosius darbus.
Kiek užtrunka darbo paieška?
Paklausti apie darbo paieškos trukmę, trečdalis respondentų – 39,7 proc. nurodė, kad darbo neranda nuo 1 iki 6 mėn., penktadalis, arba 23,3 proc., – nuo 6 iki 12 mėn. Apklausos rezultatai rodo, kad kvalifikacijos ir darbo patirties neturintys jauni asmenys darbo ieškojo ilgiau nei kvalifikacijos neturintys, bet darbinės patirties įgiję jaunuoliai. Kas antras apklausoje dalyvavęs jokios darbinės patirties neturintis jaunas bedarbis darbo ieškojo ilgiau nei pusę metų.
Kas trukdo jaunimui įgyti profesiją?
Tarp svarbiausių veiksnių, trukdančių įgyti profesiją, respondentai minėjo sunkią materialinę padėtį – 29,6 proc., nežinojimą, kokią profesiją rinktis – 23,2 proc. ir nesėkmes mokantis – 21,8 proc. respondentų. Taip pat aktuali ir susisiekimo problema – 17,9 proc. dalyvavusių apklausoje atsakė, kad per toli nuo gyvenamosios vietos esančios mokymo įstaigos užkerta kelią įgyti profesiją. Profesinis apsisprendimas irgi kelia rūpesčių, nes 18,9 proc. respondentų nežinojo ar vis dar abejojo, kokią profesiją rinktis.
Kokių profesijų norėtų mokytis jaunuoliai?
Populiariausios pageidaujamos įgyti profesijos yra šios: vairuotojai, kirpėjai ir manikiūrininkai, virėjai, statybininkai, pardavėjai, automobilių mechanikai, apdailininkai, buhalteriai, staliai, o labiausiai profesijos pasirinkimo galimybes respondentai norėtų aptarti su profesinių mokymo centrų atstovais.
Kokie jaunuolių lūkesčiai?
81 proc. respondentų pripažino, kad turėdami profesiją įsidarbintų greičiau, tačiau pasiryžę mokytis buvo tik 63 proc. apklaustų profesijos neturinčių jaunuolių. Apklausos rezultatai rodo, kad respondentų, kurie mano, kad turint profesiją greičiau įsidarbinti nepavyktų, atlyginimų lūkesčiai yra dideli – daugiau nei pusė tikisi uždirbti per 2 tūkst. litų.
Išsamiau su apklausos rezultatais galima susipažinti čia
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyrius