Vyresnio amžiaus žmonių daugėja, bet jiems dėmesio skiriama mažai, – sakė Sociologijos instituto tyrėja dr. Jolanta Aidukaitė pristatydama keturis metus vykdyto projekto “Vyresnio amžiaus žmonių gerovės konstravimas: įgalinimo politika, stebėsenos rodikliai ir vyresnio amžiaus žmonių balsas” rezultatus. Įgyvendinant projektą buvo atlikti tyrimai, lyginami trijų Šiaurės šalių ir trijų Baltijos šalių gerovės stebėsenos rodikliai (antriniai duomenys), atlikta reprezentatyvi vyresnio amžiaus žmonių apklausa. Dokumentų analizė.
Viena vertus, gerovės valstybės vaidina svarbų vaidmenį integruojant į darbo rinką ir socialinį gyvenimą vyresnio amžiaus žmones, antra vertus, kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tuo daugiau iššūkių tenka sveikatos apsaugos sistemai, darbo rinkai, pensijų sistemai, socialinei apsaugai, socialinėms paslaugoms ir išmokoms. Be to, svarbu ne tik ekonominė gerovė, bet ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas socialiniame gyvenime, socialinsi įsitvirtinimas, tačiau ši sritis mažai tyrinėjama. Ne visos strategijos ir programos mato vyresnius žmones, nėra stebimas socialinis įsitvirtinimas, nėra atliekama tyrimų, jie fragmentuoti, trūksta rodiklių.
Senėjanti visuomenė ir ilgesnė gyvenimo trukmė – tai nėra blogybė, bet pasiekimas, tai pasiekta sveikatos priežiūros, gyvenimo būdo, pensijų sistemos dėka. Kyla klausimas ar valstybė turi garantuoti finansinį stabilumą ir suteikti priežiūros paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms, ar tai turi garantuoti šeima, o gal laisva rinka?
Šiaurės šalių gerovės valstybės modelis lemia tai, kad valstybė pilnai garantuoja stabilumą ir paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms, pagrindinė paramos forma – paslaugos, šeimos įtaka teikiant priežiūros paslaugas yra maža.
Baltijos šalių gerovės valstybės modelis lemia tai, kad vyresniame amžiuje gerovę garantuoja valstybė, šeima ir rinka. Žmonės susiduria su ilgalaikės priežiūros paslaugų trūkumu. Nėra visa apimančio požiūrio į senėjimą, dažniausia vyrauja ekonominis požiūris – į pensijų tvarumą. Lietuvoje didelė problema vyresnio amžiaus žmonių skurdas, todėl vyresnio amžiaus žmonių skurdo prevencija yra vienas iš pagrindinių gerovės valstybės politikos tikslų. Vyresnio amžiaus žmonės (65+) – Estijoje ir Latvijoje 41 proc., Lietuvoje 36 proc., – patiria skurdą.
Mokslininkė pažymėjo, jog atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ilgą laiką vyravo neoliberali ideologija, kai buvo manoma, jog rinka išspręs daugelį problemų, tame tarpe, ir socialinių paslaugų trūkumą, o jeigu ne rinka – tuomet šeima. Pastaraisiais metais situacija šiek tiek keičiasi, požiūris į gerovės valstybės modelį keičiasi, keičiasi požiūris į valstybės socialinę politiką, tai vyksta ir dėka ES “spaudimo”. Lietuvoje išlaidos socialinei apsaugai po truputį didėja, plečiasi socialinių paslaugų, ilgalaikės priežiūros paslaugų aprėptis.
Lyginant Šiaurės ir Baltijos šalių ideologines nuostatas, pastebimas skirtingas požiūris į socialinei politikai skiriamas išlaidas. Šiaurės šalių gerovės valstybių ideologinis pagrindas – išlaidos socialinei politikai yra vertinamos ne kaip išlaidos, bet kaip investicija.
Vertinant žmonių požiūrį į ilgalaikės priežiūros paslaugas, pastebima didelė disproporcija tarp Šiaurės ir Baltijos šalių. Atsakant į klausimą, kas pirmiausia turėtų rūpintis vyresnio amžiaus žmonėmis, Lietuvoje vyrauja nuomonė, jog svarbiausias vaidmuo tenka šeimai ir giminaičiams, tuo tarpu skandinavijos šalyse taip galvoje tik vos 1, 2 proc. apklaustųjų.
Reprezentatyvi namų ūkių apklausa parodė, jog ilgalaikės priežiūros paslaugomis naudojasi labai maža namų ūkių dalis, tai byloja apie nedidelį paslaugų prieinamumą, informacijos trūkumą, gyventojai nežino, kur kreiptis ir naudojasi tik artimųjų pagalba.
Lietuva yra tarp šalių, kuriose vyresnio amžiaus žmonių gerovė dažnai priklauso nuo kitų šeimos narių, giminaičių. Tačiau šeima ar laisva rinka neužtikrina vyresnio amžiaus žmonių gerovės
Dar vienas svarbus aspektas – vyresnio amžiaus žmonių socialinis įsitvirtinimas, kuris buvo tiriamas trijose dimensijose – socialinis dalyvavimas, pilietinis dalyvavimas ir priklausymo jausmas.
Gyventojų apklausos parodė, jog vyresniam amžiuje yra daug žmonių, kurie visai neturi socialinio įsitraukimo, ypač tai pasakytina apie vienišus žmones, pirmiausia vyrus. Vienišos moterys yra aktyvesnės, jų socialinis įsitraukimas didesnis.
Dr. Inga Blažienė tyrė kaip užimtumo ir darbo rinkos politika orientuota į vyresnio amžiaus žmones. Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių (65+) užimtumas pakankamai didelis, bet situacija nėra tokia gera. Labiausiai aukštą dalyvavimą darbo rinkoje lemia santykinai žemas pensijų lygis. Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojai gauna mažesnį darbo užmokestį nei jauni kolegos, bijo prarasti darbą, turi mažesnes galimybes tobulėti ir kelti kvalifikaciją. Lietuvoje didelė dalis visų apklaustų vyresnio amžiaus darbuotojų susiduria su pernelyg dideliu darbo intensyvumu, nemato perspektyvų darbe, netenkina darbo laikas. Tuo tarpu skandinavijos šalyse būtent vyresnio amžiau darbuotojai gauna didesnį atlyginimą nei jaunesni kolegos, vyresni darbuotojai rečiau susiduria su darbo užmokesčio mažėjimu, dažniau dalyvauja mokymuose.
Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių užimtumas yra kompleksinė problema, pasigendama labiau sutelktos ir kryptingos, kompleksinės ir koordinuotos politikos. Problema – vyresnio amžiaus žmonių mokymasis, nėra tam skirtos ir personalo politikos.
Vyrauja požiūris į vyresnio amžiaus žmones, kaip į antrarūšius žmones, jie yra stigmatizuojami, trūksta pagarbos, vyresni žmonės jaučiasi “nurašyti”, girdimas posakis – “pasižiūrėkit į savo pasą”
Parengė Daiva Kvedaraitė
Parengta pagal 2022 m. birželio 21 d. vykusį mokslinį praktinį seminarą „Vyresnio amžiaus žmonių gerovė: situacija ir stebėsenos iššūkiai”. Seminarą organizavo Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas.