Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” atliko tyrimą, kuris atkleidė, kad viešoje erdvėje skleidžiama informacija, kad Minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, o ją didinti neleidžia per mažas Lietuvos darbo našumas, yra klaidinga. Šis tyrimas buvo nusiųstas Trišalės tarybos nariams.
Skaityti žemiau.
DĖL MINIMALIOS ALGOS APSKAIČIAVIMO FORMULĖS
Lietuvos darbo kodekso 139 straipsnis aiškiai nustato, kad darbo užmokestis yra visos darbuotojo už darbą gautos pajamos ir net patikslina jo sudedamąsias dalis:
1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);
2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
3) priedai už įgytą kvalifikaciją;
4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Tačiau Lietuvos bankas, kuris yra Lietuvos valstybinė institucija, privalanti vadovautis Lietuvos įstatymais, leidžia sau juos ignoruoti ir pateikia Minimalios mėnesinės algos (MMA) paskaičiavimo formulę, skaičiuojant MMA nuo beveik 7 proc. (6,9 proc.) mažesnio Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) be priedų t. y. tokiu būdu siekiant sumažinanti MMA uždirbančių darbuotojų pajamas.
Lietuvos banko atstovų paaiškinimai, kad jie vadovaujasi Eurostat, o ne Lietuvos finansų ministerijos metodika VDU laikyti visas mėnesines darbuotojo pajamas, rodo arba nenorą dirbti, arba nesuprantamą tendencingumą, siekiant, kad daugelį metų ant skurdo rizikos ribos esančios Lietuvos darbuotojų minimalios algos augtų lėčiau nei VDU ir taip didintų pajamų nelygybę, kuri tarp ES šalių Lietuvoje yra viena iš didžiausių.
Įdomu, kad teigdami, jog darbo užmokesčio priedų negalima numatyti, nes darbdaviai gali juos mokėti arba nemokėti, Lietuvos banko darbuotojai kiekvienais metais apskaičiuoja kitų metų VDU, nepaisant to, kad ir šiuo atveju darbdaviai taip pat gali didinti arba nedidinti darbuotojų atlyginimus.
Pateikdami Trišalei tarybai naują MMA apskaičiavimo formulę Lietuvos banko atstovai, nepateikę paskaičiavimų teigė, kad MMA paskaičiavimas nuo VDU be priedų, gali sukelti Lietuvai ekonominių sunkumų, kurių jie nedetalizavo.
Tačiau palyginus Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje esančias 2024 sausio 1 d. MMA ir VDU proporcijas, atskaičius mokesčius, t. y. atlyginimus „į rankas“ išaiškėja, kad teiginiai, jog Lietuvos MMA ir VDU skirtumas jau dabar yra per mažas, neturi pagrindo, nes Lietuva tarp 22 ES valstybių pagal šį rodiklį užima tik 13-14 vietą.
Žiūrėti žemiau.
MMA „į rankas“ MMA VDU „į rankas“ MMA santykis su VDU
- Belgija 1934 eur 2463 eur 78.5%
- Graikija 834 eur 1098 eur 76%
- Portugalija 851 eur 1227 eur 69.5%
- Nyderlandai 2150 eur 3145 eur 68,5%
- Ispanija 1170 eur 1910 eur 61.5%
- Liuksemburgas 2184 eur 3699 eur 59%
- Airija 1916 eur 3368 eur 57%
- Prancūzija 1399 eur 2464 eur 57%
- Slovėnija 902 eur 1594 eur 57%
- Slovakija 616 eur 1092 eur 56.5%
- Malta 808 eur 1448 eur 56%
- Lenkija 748 eur 1351 eur 55.5%
- Kroatija 677 eur 1248 eur 54,5%
- Lietuva 709 eur 1304 eur 54.5 %
- Estija 763 eur 1474 eur 52%
- Latvija 601 eur 1167 eur 51.5%
- Vokietija 1546 eur 3085 eur 50%
- Čekija 660 eur 1434 eur 46%
- Rumunija 463 eur 1042 eur 44.5%
- Kipras 886 eur 1989 eur 44.5%
- Vengrija 455 eur 1099 eur 41.5%
- Bulgarija 370 eur 914 eur 40.5%
Kai kuriose ne ES šalyse MMA ir VDU skirtumai yra dar mažesni.
Didžioje Britanijoje MMA yra 1904 eurai, VDU – 2465 eurai, o MMA ir VDU santykis net – 81.5%.
Turkijoje MMA yra 489 eurai, VDU – 627 eurai, o MMA ir VDU santykis – 78%.
Nepaisant tokio mažo, lyginant su Lietuva, MMA ir VDU santykio tos šalys sėkmingai vystosi.
Tiesa, pagal šiuos rodiklius lenkiame savo kaimynus Rusijoje ir Baltarusijoje. Baltarusijoje MMA yra 158 eurų, VDU sudaro 470 eurai, o MMA ir VDU santykis siekia 34%. Dar blogesnė padėtis yra Rusijoje, kurioje MMA yra 173 eurų, VDU – 647 eurai, o MMA sudaro tik 26,5% VDU.
Toks didelis santykio tarp atlyginimų „į rankas” ir „ant popieriaus” skirtumas tarp šalių yra todėl, kad skirtingai nei Lietuvoje Vakarų šalyse mokesčiai yra progresiniai ir gaunantys didesnes pajamas moka proporcingai didesnius, o gaunantys mažesnes pajamas – mažesnius mokesčius.
Šaltiniai; List of European countries by average wage – Wikipedia
List of European countries by minimum wage – Wikipedia
Europinė direktyva dėl MMA nurodo, kad nustatant MMA reikia atsižvelgti į darbo našumą. Bendrą šalies darbo našumą gali atskleisti BVP sukurtas vienam gyventojui.
Palyginus Lietuvos BVP vienam gyventojui ir MMA „į rankas“ santykį matyti, kad Lietuvos MMA pagal šį rodiklį yra tarp mažiausių ES šalyse.
Teiginius, kad labiau padidinti MMA neleidžia ekonominė padėtis, o didesnis MMA didinimas stabdys šalies ūkio konkurencingumą, paneigia 2024 m. sausio 1 d. statistiniai duomenys, jei Lietuvą lyginsime su kitomis ES valstybėmis ar kaimynais.
2024 m. sausio 1 d. Lenkijos BVP vienam gyventojui buvo 19 proc. mažesnis nei Lietuvoje, tačiau MMA „į rankas“ Lenkijoje tuo metu buvo 748 eurai, t.y. 5 proc. didesnis, o VDU „į rankas“- 1351 euras t. y. 3,6 proc. didesni nei Lietuvoje.
Portugalijos BVP vienam gyventojui buvo 2 proc. didesnis, bet MMA „į rankas“ – 20 proc. didesnė nei Lietuvoje. Ispanijoje BVP vienam gyventojui buvo 20 proc. didesnė, o MMA „į rankas“ 65 proc. didesnė nei Lietuvoje.
Labiau išsivysčiusiose šalyse šis santykis dar didesnis.
Vokietijoje BVP vienam gyventojui buvo 91%, o MMA „į rankas“ 118 proc. didesnės nei Lietuvoje.
Belgijoje BVP vienam gyventojui buvo 92%, o MMA „į rankas“ 173 proc. didesnės nei Lietuvoje. Žiūrėti lentelėje žemiau.
Be jau minėtų šalių geresnį nei Lietuvoje BVP vienam gyventojui ir MMA „į rankas“ santykį turi Nyderlandai, Prancūzija, Kroatija, Graikija, Bulgarija.
Latvijos BVP vienam gyventojui ir MMA „į rankas“ santykis yra kaip Lietuvoje.
Blogesnį BVP vienam gyventojui ir MMA „į rankas“ santykį nei Lietuva turi Estija, Airija, Malta Liuksemburgas, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Kipras. Bet reikia pažymėti, kad Liuksemburge ir Airijoje MMA eurais „į rankas“ yra vienos didžiausių Europoje.
Bendro vidaus produkto (BVP) tenkančio vienam gyventojui USD ir MMA „į rankas“ santykis Europos valstybėse, lyginant su Lietuva 2024 m. sausio 1 d. Šaltiniai: List of countries by GDP (nominal) per capita – Wikipedia
List of European countries by minimum wage – Wikipedia
Lietuvos BVP vienam gyventojui 28,407 USD – 100 proc., o MMA „į rankas“ – 709 eurų -100 proc.
BVP vienam gyventojui MMA USD MMA „į rankas“ EUR
Lenkija 23,014 -19% 748 eur +5%
Latvija 24,194 -15% 601 eur -15%
Estija 31,855 +12% 763 eur +8%
Airija 106,059 + 273% 1916 eur +179%
Nyderlandai 63,750 +124% 2150 eur +203%
Belgija 55,536 + 92 % 1934 eur +173%
Vokietija 54,291 + 91% 1546 eur +118%
Prancūzija 47,359 +67% 1399 eur +97%
Malta 41,738 +46.5% 808 eur + 14 %
Kipras 37,149 +31 % 886 eur + 25 %
Ispanija 34,045 +20% 1170 eur +65%
Slovėnija 34,026 +20% 902 eur +27%
Čekija 29,801 + 5% 660 eur -8%
Portugalija 28,969 +2% 851 eur +20%
Slovakija 25,935 – 9% 616 eur -13%
Graikija 23,966 -16% 834 eur +18%
Vengrija 23,319 -18% 455 eur -37%
Kroatija 22,966 -19% 677 eur -4.5%
Rumunija 19,530 -31% 463 eur -34%
Bulgarija 16,943 – 48% 370 eur -40.5%
Ne ES valstybės
Didžioji Britanija 51,075 +80% 1904 eur +168.5%
Turkija 12,765 -55% 489 eur – 31%
Rusija 14,391 -1,97 karto 170 eur – 4,2 kartai
Baltarusija 7,558 -3,76 kartų 160 eur – 4,43 kartai
Skandinavijos šalyse, Italijoje ir Austrijoje nėra MMA nacionaliniu lygmeniu, nes jis nustatomas šakų kolektyvinėse sutartyse.