Trišalėje komisijoje, pradėjus svarstyti klausimą, kad Sausio 13-ąją reikėtų paskelbti nedarbo diena, darbdaviai tam pritarė ir tuoj pat pasiūlė mainais darbo diena paversti šiuo metu šventinę antrą Vėlinių dieną t.y. lapkričio 2 d.
Darbdavių atstovai skundėsi, kad Lietuvoje yra vos ne daugiausia šventinių dienų Europoje, o dėl tokio neva per didelio lietuvių pomėgio švęsti Lietuvos ūkis praranda savo konkurencingumą ir milijardus pajamų.
Bet ar tikrai taip yra? Lietuvos darbo kodeksas nurodo, kad Lietuvoje yra 16 šventinių dienų. Lyginant su kitomis Europos valstybėmis šis skaičius gali pasirodyti didelis Bet ar visada šventinės dienos būna viduryje savaitės?
Motinos, Tėvo dienos ir Velykų pirmos dienos visada sutampa su sekmadieniais, todėl atmetus jas jau turime tik 13 šventinių dienų.
Skirtingais metais vienos šventinės dienos sutampa su savaitgaliais, kitais metais – kitos.
Taigi, šiemet 2025 metais Vasario 16-oji, Mindaugo karūnavimo diena liepos 6 d., abi Vėlinių dienos lapkričio 1 d. ir lapkričio 2 d. sutampa su savaitgaliais.
Taigi, atmetame dar keturias dienas ir iš visų 16 šventinių dienų ir turime tik 9 nedarbo dienos, kurios nesutampa su savaitgaliais.
Kaip būdavo kitais metais? Labai panašiai.
2024 m. Lietuvoje buvo 11, 2023 m. – 8, 2022 m – 9, 2021 m. – 9, o 2020 m. – 9 šventinės dienos, kurios nesutapo su savaitgaliais.
Padėtis nesikeis ir ateinančiais metais.
Jei dabartinis šventinių dienų sąrašas nesikeis, 2026 m. Lietuvoje bus 10, 2027 m. 9, o 2028 m. – 9 šventinės dienos, kurios nesutampa su savaitgaliais.
Kaip gi yra pas mūsų kaimynus su kuriais, pasak darbdavių atstovių, Lietuva turi sunkiai konkuruoti.
2025 m. Latvijoje iš 12 šventinių dienų su savaitgaliais nesutaps 10 dienų t. y. latviai per metus ilsėsi viena diena ilgiau nei lietuviai.
Estijoje yra 13 šventinių dienų, iš kurių 12 nesutampa su savaitgaliais. Taigi, darbštieji estai turės net trimis dienomis daugiau nedarbo dienų nei lietuviai.
Lenkijoje iš 13 šventinių dienų su savaitgaliais nesutampa 11 šventinių dienų t. y. lenkai ilsėsis dviem dienom ilgiau nei lietuviai.
Vakarų Europos šalyse taip pat šventinių dienų, nesutampančių su savaitgaliais, yra daugiau nei Lietuvoje. _Žiūrėti čia ir čia
Būtina pridėti, kad Lietuva pagal darbo valandų gausumą darbo savaitėje yra viena iš Europos lyderių. Eurostat duomenimis. 2023 m. Lietuvos darbuotojai vidutiniškai dirbo 38.3 val. per savaitę, t.y. daugiau nei dviem valandomis ilgiau nei ES vidurkis, kuris yra 36,1 val. per savaitę. Žiūrėti čia. How many hours per week do Europeans work? – News articles – Eurostat
Taigi, vien paėmus šiuos du rodiklius matyti, kad Lietuvos darbuotojai yra tarp daugiausiai dirbančių europiečių.
Visa tai rodo, kad jau atėjo laikas šioje srityje Lietuvai pradėti artėti prie Europos Sąjungos lygio ir padidinti šventinių dienų skaičių.
Gera pradžia tam būtų, jei Vyriausybė ir Seimas šventine diena paskelbtų Sausio 13-ąją, nemažinant dabartinių šventinių dienų skaičiaus.