2024 m. kovo 27 d. vyko darbo grupės klausimams, susijusiems su Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) įgyvendinimu, koordinuoti ir spręsti, posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė.
Posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai pristatė rodiklius, kuriais grindžiamas Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas. Kalbėta apie tokias ESTR sritis: lygios galimybės ir galimybės įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis.
Pagal pajamų nelygybę esame lyderiai tarp ES šalių. Pajamų nelygybės santykis yra skaičiuojamas pagal visas pajamas, kurias gauna 20 proc. didžiausias pajamas gaunančių gyventojų santykyje su 20 proc. gyventojų, gaunančių mažiausias pajamas pajamomis.
2022 m. duomenimis, pajamų kvintilio dalies santykis Lietuvoje buvo 6.39. Pagal pajamų nelygybę nuo Lietuvos mažai atsilieka Latvija – pajamų nelygybės kvintilis buvo 6.33, lenkiame Bulgariją, kurioje pajamų nelygybė dar didesnė – 7.30.
Tuo tarpu tokiose valstybėse kaip Belgija – pajamų nelygybės santykis yra 3.57, Čekijoje – 3.48, Lenkijoje – 3.91. Pajamų nelygybės santykio ES šalių vidurkis – 4.74. Šiame rodiklyje pajamos suprantamos kaip ekvivalentinės disponuojamos pajamos, rodiklis pagrįstas pajamų, socialinės įtraukties ir gyvenimo sąlygų statistiniais duomenimis.
Galime pasidžiaugti nors tuo, kad vaikų skurdas žemesnis už ES šalių vidurkį.
Lietuva yra tarp ES šalių, kurioje mažiausiai BVP lėšų dalis skiriama sveikatos apsaugai. Kaip rodo Eurostato duomenys, 2022 m. Lietuva skyrė 5.2 proc. BVP sveikatos apsaugos finansavimui, kai ES šalių vidurkis -7.7 proc..
Mažiau nei Lietuva sveikatos apsaugai skyrė tik Latvija (4.8 proc.), Rumunija (4.9 proc.), Vengrija (4.4 proc.) ir Airija (4.9 proc.). Dosniausiai sveikatos apsaugą finansavo Austrija – 9.3 proc., Čekija – 9.1 proc., Prancūzija – 9.1 proc., nuo jų atsiliko Belgija, skirdama – 8.1, Vokietija – 8.5 proc., Danija – 8.0 proc..
Kaip rodo duomenys, Lietuvoje sveikatos apsaugos finansavimas procentine išraiška skaičiuojant nuo BVP, niekada nebuvo labai gausius, 2019 m. pasiekė 5,1 proc. ribą, o 2018 m. – 4,8 proc. nuo BVP.
Tuo tarpu Lietuvos gyventojai sveikatos priežiūros prekėms ir paslaugoms išleidžia per 30 proc. savo pajamų arba santaupų. Mus lenkia tik Graikija ir Bulgarija, kuriose šių šalių namų ūkiai sveikatos priežiūros prekėms ir paslaugos išlaidžia per 33 procentų savo pajamų ar santaupų. ES šalių vidurkis – 14.52 procentų.
Susirūpinti reikėtų ir savo sveikata. Nedžiuginantis rodiklis – sveiko gyvenimo metai, sulaukus 65 metų. Duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai save laiko sveikais, t. y. neserga nepagydomomis ligomis ir neturi nustatytos negalios 6 metus, vyrai – 5.2 metus, o moterys – 6,6 metus. ES šalių vidurkis – 9.9 metai.
Dar vienas rodiklis, kuriuo Lietuva negali pasidžiaugti, yra suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose. Tikimasi, kad suaugusiuosius mokytis skatins neseniai startavusi neformaliojo suaugusiųjų švietimo platforma www.kursuok.lt. Apklausų duomenys rodo, kad tik 32 proc. suaugusiųjų mokėsi, tuo tarpu ES vidurkis – 60 proc., o Lietuvos siekia 53,7 proc. rodiklio.
Daugiau duomenų ir informacijos apie tai, kaip šalims sekasi įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio įsipareigojimus galima rasti Europos Sąjungos statistikos biuro (Eurostat) internetiniame puslapyje čia.