2022 birželio 28 d. vyko darbo grupės klausimams, susijusiems su Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) įgyvendinimu, koordinuoti ir spręsti posėdis. Posėdis vyko nuotoliniu būdu. Darbo grupės vadovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas pristatė pažangą, kuri pasiekta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį.
Šalių pažanga vertinama trijose srityse: Lygios galimybės ir galimybės dalyvauti darbo rinkoje; Dinamiškos darbo rinkos ir tinkamos darbo sąlygos; Socialinė apsauga ir įtrauktis.
Lietuvoje stebimas pajamų augimas, tačiau pajamų nelygybė yra kritiniame lygyje. Palyginti aukšta skurdo ir socialinės atskirties rizika, žemas socialinių išmokų poveikis mažinant skurdą, todėl, kad socialinių išmokų dydžiai yra maži. Taip pat žemas mokymosi visą gyvenimą lygis ir nepakankamas vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas.
Lietuvai gerai sekasi vyrų ir moterų užimtumo srityje, moterys aktyvios darbo rinkoje jų užimtumas beveik toks pat kaip vyrų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į niekur nesimokantį ir nedirbantį 15-29 m. amžiaus jaunimą (NEET).
ESTR šeštas principas – „Darbo užmokestis”, nurodo,jog„Darbuotojai turi teisę į darbo užmokestį, kuris jiems užtikrintų deramą gyvenimo lygį. Užtikrinamas deramas minimalusis darbo užmokestis, leidžiantis patenkinti darbuotojo ir jo šeimos poreikius, atsižvelgiant į nacionalines ekonomines ir socialines sąlygas ir išsaugant galimybes įsidarbinti ir paskatas ieškoti darbo. Užkertamas kelias dirbančiųjų skurdui. Darbo užmokestis visuomet nustatomas skaidriai ir nuspėjamai, paisant nacionalinės praktikos ir socialinių partnerių autonomiškumo”.
Įgyvendinant šį principą, Europos komisija inicijavo pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje. Po kelis metus vykusių ES valstybių narių ir Europos Parlamento derybų, 2022 m. birželio mėnesį Direktyvos projektui buvo pritarta. Direktyva nenustato nominalaus minimalaus darbo užmokesčio, bet nustato kriterijus, kuriais būtų vadovaujamasi, nustatant MMA.
Direktyvos tikslai – MMA turi užtikrinti tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas, skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio nustatymo, gerinti darbuotojų teisės į minimalų darbo užmokestį apsaugą.
Direktyvoje yra nustatyti šie privalomi MMA adekvatumo kriterijai: MMA perkamoji galia, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas, bendras darbo užmokesčio lygis ir jų paskirstymas; darbo užmokesčio augimo tempai; ilgalaikiai nacionalinio produktyvumo lygiai ir pokyčiai.
MMA orientacinė vertė galės būti palyginta su šalies 50 proc. (bruto) vidutinio darbo užmokesčio arba 60 proc. (bruto) medianos, priklausomai nuo to, koks kriterijus naudojamas nacionaliniu lygiu. Susitikime konstatuota, jog, įgyvendinant direktyvą, Lietuvos socialiniai partneriai turės peržiūrėti MMA nustatymo formulę.
Lietuvai ypač aktuali direktyvos nuostata, kurioje numatoma, jog valstybės narės turi skatinti ir užtikrinti teisę į kolektyvines derybas.Valstybės, kurių kolektyvinių derybų aprėptis mažesnė nei 80 proc., turės teisės aktuose sukurti kolektyvinėms deryboms vykti skirtą struktūrą bei parengti veiksmų planą kolektyvinėms deryboms skatinti. Lietuvoje kolektyvinės sutartys aprėpia apie 26 proc. dirbančiųjų. Paklaustas, ar Lietuva jau rengia tokį veiksmų planą, viceministras sakė, jog priemonės svarstomos, diskutuojama apie darbdavių motyvavimo mechanizmus, kurie skatintų darbdavius derėtis ir pasirašyti kolektyvines sutartis.
Direktyva į nacionalinius teisė aktus turės būti perkelta dviejų metų laikotarpyje.
Parengė Daiva Kvedaraitė