Krovinio autotransporto profesinė sąjunga „Solidarumas“ jau pasirašė tris, o derasi dar dėl septynių kolektyvinių sutarčių

autorius Solidarumas
kondrackis kolekt

Krovinio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Kondrackis toliau pasirašinėja kolektyvines sutartis. Pernai vasarą su įmone UAB „Ogun“ buvo pasirašyta pirmoji Lietuvos istorijoje kolektyvinė sutartis krovininio autotransporto įmonėje. Šį pavasarį jau pasirašytos dar dvi kolektyvinės sutartis su UAB „Lirama“ ir UAB „Antarena“. Šiuo metu vyksta derybos dėl kolektyvinių sutarčių dar su septyniomis transporto įmonėmis.

Kolektyvinė sutartis užtikrina vairuotojui, kad jis per mėnesį uždirbs ne mažiau 1600 eurų, atskaičius mokesčius t. y. „į rankas“, o jis visada gaus 100% dydžio dienpinigius, nors Lietuvos įstatymai leidžia darbdaviams juos mažinti 50%. Kolektyvinę sutartį pasirašiusiose įmonėse nėra nustatytų kuro normų. Tai reiškia, kad vairuotojui patekus į spūstį ir sunaudojus daugiau degalų darbdavis šių papildomų sąnaudų neiškaičiuos iš jo atlyginimo, kaip yra daugelyje Lietuvos transporto įmonių.

Jei metų bėgyje vairuotojas nepadaro pažeidimų, jam suteikiama viena SAVAITĖ APMOKAMŲ atostogų!

Kolektyvinės sutartys skatina darbuotojų ištikimybę savo įmonėms, nes vairuotojas atidirbęs įmonėje 5 metus gaus vieną dieną apmokamų atostogų, atidirbęs 10 metų – 3 dienas, 15 metų – 4 dienas, 20 metų – 5 dienas, 25 metus – 6 dienas, 35 metus – 7 dienas, 40 metus – 8 dienas.

Vairuotojai išleidžiami trijų dienų neapmokamų atostogų vedybų atveju ir iki keturių dienų, mirus sutuoktiniui ar vaikui, o mirus darbuotojo sutuoktiniui, vaikams darbuotojui parašius išmokama minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio pašalpa.

Mirus bendradarbiui vairuotojas keturioms valandoms išeidžiamas į laidotuves, o vairuotojams, priklausantiems profesinei sąjungai, už tą laiką mokamas atlyginimas.

Profesinių sąjungų nariai turi ir daugiau privilegijų. Jie draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų darbe, apmokama už kasmetinį jų sveikatos patikrinimą, nereikia mokėti už kas penkerius metus būtinus perlaikyti egzaminus profesinės kvalifikacijos pažymėjimui, vadinamam 95 kodu, gauti, kuris vairuotojui kainuoja apie 100-150 eurų.

Kolektyvinėje sutartyje sutarta, kad profesinės sąjungos nariai nėra išleidžiami neapmokamų atostogų, kaip tai vyksta daugumoje Lietuvos transporto įmonių, kai padirbę šešias savaites taip vadinamoje „kadencijoje“ vairuotojai trims savaitėms išeina neapmokamų atostogų, todėl vėliau jiems trūksta darbo stažo pensijai gauti, nes dėl to metuose jie nedirba tris-keturis mėnesius. Už tas tris savaites, kai vairuotojai ilsisi, darbdaviai moka mokesčius.
Profesinės sąjungos nariams už tą laiką, kai jie kelia kvalifikaciją, mokamas vidutinis mėnesinis atlyginimas.

Kolektyvinėse sutartyse sutarta, kad esant reikalui ir suderinus su profesinės sąjungos pirmininku profesinės sąjungos nariui gali būti suteiktos papildomos apmokamos atostogos ar išmokėta materialinė parama.

Dviejose kolektyvinėse sutartyse iš trijų sutarta, kad profesinės sąjungos nariai gali būti atleidžiami iš darbo tik profesinės sąjungos pirmininkui sutikus.
Darbdaviai yra patenkinti šiais susitarimais, nes esant vairuotojų trūkumui po kolektyvinės sutarties pasirašymo padaugėjo vairuotojų norinčių dirbti jų įmonėse.

Krovinio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Kondrackis pastebi, kad vairuotojai daug drąsiau darbinasi įmonėse, kuriose veikia profesinė sąjunga, nes žino, kad nebus apgauti. Daugelis vairuotojų nebepasitiki darbdavių pažadais mokėti sutartą uždarbį, nes pažadėti atlyginimai, dažniausiai dienpinigiai, būdavo ne kartą sumažinami dėl visokiausių išskaitų. Yra pasiteikę atvejų, kai dienpinigiai vairuotojams buvo mažinami net dėl sprogusios kelyje padangos.

Gintaras Kondrackis neabejoja, kad greitu laiku tokių kolektyvinių sutarčių bus pasirašyta dar daugiau. Jo nuomone, vis daugiau Lietuvos transporto įmonių savininkų nori dirbti europietiškai t. y. skaidriai ir stabiliai. Jie turėtų greitai pakeisti tuos darbdavius, kurie gyvena pagal nerašytas banditiškas taisykles, egzistavusias 90-aisiais metais Lietuvoje, daro pelną, apgaudinėdami vairuotojus, o naujų aukų ieško Ukrainoje ir Baltarusijoje.