Kovo 12 d. – Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus diena, kurią Europos medikų organizacijų taryba paskelbta 2019 m. lapkričio 29 d. Lisabonoje vykusiame plenariniame posėdyje.
Smurtas prieš sveikatos priežiūros specialistus, deja, yra globali problema. Mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys apie agresijos prieš medikus paplitimą Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Norvegijoje, Švedijoje, o Didžiojoje Britanijoje net apie 60 proc. sveikatos priežiūros specialistų patiria pacientų ar jų giminaičių smurtą.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” teisininkės Oksanos Strazdės komentaras: „Medikus nuo smurto saugantys įstatymai Lietuvos Respublikoje medikų saugumą nuo smurto reglamentuoja keletas įstatymų ir teisės aktų. Svarbiausi iš jų:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
Šis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už smurtinius veiksmus, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą. Jei smurtas nukreiptas prieš mediką, vykdantį savo profesines pareigas, tai gali būti laikoma sunkinančia aplinkybe.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas
Nors šis įstatymas daugiausia skirtas smurtui artimoje aplinkoje reguliuoti, jo nuostatos gali būti taikomos ir kitose situacijose, kai asmuo patiria smurtą. Įstatymas numato apsaugos nuo smurto orderio išdavimo tvarką, kuri gali būti taikoma ir medikams, patyrusiems smurtą darbo vietoje.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas
Šis įstatymas reglamentuoja pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų tarpusavio santykius. Taip pat apibrėžia pacientų teises bei pareigas. Pacientas privalo gerbti sveikatos priežiūros specialisto orumą ir teises, todėl smurtas yra laikomas paciento pareigų pažeidimu.
Darbo kodeksas
Darbo kodeksas numato darbdavio pareigą užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Tai apima ir apsaugą nuo smurto darbo vietoje.
Administracinių nusižengimų kodeksas
Šis kodeksas apibrėžia administracinius nusižengimus, tarp jų ir smulkius smurto atvejus, už kuriuos numatytos administracinės baudos. Svarbu paminėti, kad smurto atvejais medikai turėtų nedelsdami kreiptis į policiją ir pranešti apie įvykį. Taip pat rekomenduojama kreiptis į savo profesinę sąjungą arba teisininką, kurie gali suteikti teisinę pagalbą.
Papildoma informacija. Policija reaguoja į pranešimus apie smurtą ir pradeda ikiteisminius tyrimus.
Konkretūs teisės aktai, reglamentuojantys teisinę atsakomybę už smurtą prieš medikus: Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK), kuris nustato baudžiamąją atsakomybę už įvairias smurto formas. Ypač svarbūs straipsniai, susiję su:
Kūno sužalojimu (BK 135–138 straipsniai);
Fiziniu skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu (BK 140 straipsnis);
Grasinimu (BK 145 straipsnis);
Viešosios tvarkos pažeidimu (BK 284 straipsnis)
Svarbu tai, kad smurtas, nukreiptas prieš mediką, vykdantį savo profesines pareigas, gali būti laikomas sunkinančia aplinkybe, kas didina atsakomybę.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK)
ANK reglamentuoja administracinę atsakomybę už smulkesnius smurto atvejus, kurie nesiekia baudžiamosios atsakomybės lygio. Šiame kodekse yra numatytos baudos už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus, kurie gali apimti ir smurtinį elgesį.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas
Nors šis įstatymas pirmiausia skirtas smurtui artimoje aplinkoje reguliuoti, jo nuostatos gali būti taikomos ir kitose situacijose, kai asmuo patiria smurtą. Įstatymas numato apsaugos nuo smurto orderio išdavimo tvarką, kuri gali būti taikoma ir medikams, patyrusiems smurtą darbo vietoje.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas
Šis įstatymas reglamentuoja pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų tarpusavio santykius. Pacientas privalo gerbti sveikatos priežiūros specialisto orumą ir teises, todėl smurtas yra laikomas paciento pareigų pažeidimu. Svarbu paminėti, kad šie teisės aktai sudaro teisinį pagrindą, leidžiantį patraukti atsakomybėn asmenis, kurie smurtauja prieš medikus.
Kada gali medikai atsisakyti teikti pagalbą
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioję Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimai numato, kad medikai galės atsisakyti teikti pagalbą tam tikrais atvejais. Štai pagrindinės situacijos, kada tai bus leidžiama:
Agresyvus paciento elgesys.
Medikas gali atsisakyti teikti paslaugas, jei paciento veiksmai kelia grėsmę jo, kitų medikų ar pacientų sveikatai ar gyvybei. Taip pat, jei paciento elgesys yra nederamas ir nepagarbus, žemina mediko garbę ir orumą.
Grėsmė saugumui. Jei paciento veiksmai kelia pavojų mediko sveikatai ar gyvybei.
Būtinoji medicinos pagalba. Šios nuostatos negalios, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, nebent pacientas kelia tiesioginę grėsmę mediko ar kitų asmenų saugumui ir visos kitos priemonės grėsmei pašalinti yra išnaudotos. Pašalinus grėsmę, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant.
Paciento būklė. Jei nederamą ar nepagarbų elgesį lemia paciento sveikatos būklė, medikas negalės atsisakyti teikti pagalbą.
Planinės paslaugos. Medikas gali atsisakyti teikti planinę paslaugą pacientui, jei paciento veiksmai kelia grėsmę jo ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei.
Šie pakeitimai siekia užtikrinti medikų saugumą ir orumą darbo vietoje, suteikiant jiems teisę atsisakyti teikti paslaugas, kai susiduriama su nepriimtinu paciento elgesiu”.