Spalio 17 – oji minima kaip Tarptautinė kovos su skurdu diena Ši diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į skurdžiai gyvenančiuosius, rengiamos paramos akcijos. Lietuvoje beveik 30 proc. gyventojų gyvena ties skurdo riba. Žemiau skurdo rizikos ribos gyvena 22,2 proc. šalies gyventojų – iš viso 640 tūkst. žmonių.
Skurdo rizikos riba pernai buvo 259 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 574 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Europos Komisija, pateikdama rekomendacijas Lietuvai, atkreipė dėmesį būtent į minimus skurdo rodiklius. Subendrinus, beveik pusė Lietuvos gyventojų skursta arba gyvena ties skurdo riba. Viena iš tokio rezultato priežasčių, ta, kad dirbantys yra prispausti mokesčių naštos, o turtas, kurį apmokestinus, šalies ekonomikai kenkiama mažiau – neapmokestintas.
Įgyvendinus piniginės socialinės paramos reformą sumažėjo socialinės paramos gavėjų ir išlaidų, skiriamų šiai paramai. Tačiau aktyvios darbo rinkos priemonės ir kitos paramos gavėjams remti skirtos paslaugos vis dar nepakankamos.
Pritariame Europos Komisijos rekomendacijai mažinti mokesčius mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kompensuojant iždo netekimus ekonomikos augimui palankesniais mokesčiais, bei toliau gerinti mokesčių, ypač pridėtinės vertės mokesčio (PVM), surinkimą.
Taip pat Lietuvai reikia didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, gerinti švietimo kokybę, sveikatos priežiūros sistemą ir inovacijų politikos koordinavimą, stiprinti socialinio dialogo mechanizmus, imtis priemonių didinant darbo našumą bei gerinti naujų technologijų ir inovacijų diegimą šalies ūkyje.
Reikalaujame:
– Sukurti nacionalinę kovos su skurdu platformą, kaip tai numatyta strategijos Europa 2020 pavyzdinėje iniciatyvoje „Europos kovos su skurdu planas“, kurios tikslas būtų – nacionaliniu lygmeniu skatinti bendrą kolektyvinę ir individualią atsakomybę, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi; – parengti ir įgyvendinti specialias priemones, skirtas konkrečių rizikos grupių, – vaikų, vienišų tėvų šeimos, vyresnio amžiaus moterų, pensininkų, žmonių su negalia, benamių, – problemoms spręsti;
– Įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai, kuriose eilę metų buvo raginama atkreipti dėmesys į augančią pajamų nelygybę, bei siūloma mažinti darbo pajamų apmokestinimą, pereinant prie ekonomikos augimui palankesnių turto ir aplinkosaugos mokesčių.
– Įvertinti, kaip naudojamos Europos Sąjungos fondo labiausia skurstantiems asmenims remti, lėšos;
– Organizuoti stebėseną kaip bus įgyvendinamas naujojo Darbo kodekso 141 straipsnis, numatantis, kad “minimalusis darbo užmokestis – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuototojui”.Peržiūrėti ir įgyvendinti darbo ir pareigybių vertinimo metodiką, kad darbo užmokestis atitiktų kvalifikaciniams reikalavimams. Konsultuojantis su socialiniais partneriais priimti darbo užmokesčio indeksavimo sistemą.
– Skatinti ir remti socialinį dialogą bei kolektyvines derybas, – kaip tinkamiausią instrumentą derantis dėl didesnio darbo užmokesčio;
– Skatinti ir remti suaugusių žmonių švietimą, sudarant kuo palankesnes sąlygas žmonėms kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti taip sudaryti prielaidas žmogui būti patrauklesniu darbo rinkoje bei gauti didesnį atlyginimą;
– Didinti valstybės biudžeto dalį, skirtą socialinės apsaugos sistemos finansavimui, kad ji užtikrintų socialinį saugumą šalyje;