Lietuvos Respublikos Vyriausybei visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, nustatyta nemažaiapribojimų, kurie palies darbo santykių šalis. Taikomi apribojimai privers keisti iki šiol organizacijose nusistovėjusias komunikacijos formas, atsisakyti iki tol taikytų darbo organizavimo būdų, o šios anomalijos įtaka, tikėtina, išliks dar kurį laiką. Siekiant priimti teisiškai tinkamus sprendimus, sumažinti galimus nuostolius, siūloma apsvarstyti DK pateikiamas darbo organizavimo galimybes, kaip antai: susitarimą dėl nuotolinio darbo, prastovą ir susitarimą dėl apmokamų atostogų teikimo.
Nuotolinis darbas (DK 52 str.). Ši darbo forma reikalauja abipusio pasitikėjimo tiek iš darbdavio, tiek iš darbuotojo, kurios metu darbuotojas savo darbo funkcijas atlieka kitoje negu darbovietė vietoje, naudodamas informacines technologijas. Siekiant nustatyti šią darbo organizavimo formą reikalingas šalių pritarimas. Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tai būtina), darbui suteikiamos priemonės, aprūpinimo ir naudojimosi jomis tvarka ir asmuo (skyrius) atsakingas uždarbų organizavimą. Papildomos išlaidos, atsiradusios dėl šio darbo formos, turi būti kompensuotos. Pastaroji darbo organizavimo forma nesumažina darbuotojo turimų papildomų teisių apimties. Svarbu žinoti, kad darbuotojui, ypač grįžusiam iš užsienio, nesutinkant su nuotoliniu darbu, jis gali būti nušalintas nuo darbo paliekant jį be darbo užmokesčio. Ši teisinė priemonė gali būti taikoma siekiant apsaugoti visuomenę ir kitus darbuotojus ekstremalios situacijos metu.
Prastova (DK 47 str.). 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė DK numatydamas, kad darbdavys gali skelbti prastovą, kai Vyriausybė paskelbia karantiną (ekstremalią situaciją) ir kai nėra galimybės suteikti darbo. Naujame reguliavime numatyta mokėti darbuotojui ne mažiau kaip minimalų darbo užmokestį prastovos metu, jeigu jis dirba pilnu “etatu”. Papildomai sukuriant galimybę darbdaviams gauti už prastovą patirtų išlaidų kompensavimą Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka, kurios dydis ne didesnis negu minimalus darbo užmokestis vienam darbuotojui. Gavus išmoką darbdavys įsipareigos išlaikyti darbo vietą bent tris mėnesius. Prastova – vienašališkas darbdavio sprendimas su kuriuo darbuotojas turi būti supažindintas. Ji galibūti skelbiama konkrečiam arba neapibrėžtam terminui. Prastovos metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta. Prastovos metu darbuotojui mokama sekančiai: už pirmą dieną – 100 proc. darbuotojodarbo užmokesčio, už antrą ir trečią dienas 2/3 darbo užmokesčio, o nuo ketvirtos dienos 40 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu prastova skelbiama, o iš darbuotojo reikalaujama būti darbe, tai turi būti sumokama 100 proc. darbuotojo darbo užmokesčio.
Atostogos (DK 125 str.). Žinoma, tai nėra vienintelės išeitys iš sudėtingos situacijos, todėl gali būti priimti ir kiti organizaciniai sprendimai, kaip antai, šalių susitarimu darbuotojas išleidžiamas mokamų atostogų, bei sumokant atostoginius. Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, nebent darbuotojas pageidauja juos gauti su darbo užmokesčiu. Praktikoje paplitęs kontraversiškas atvejis išleisti darbuotoją nemokamų atostogų nemokant jam atostoginių. Svarbu žinoti, kad neapmokamų atostogų darbdavys negali išleisti prieš darbuotojo valią. Nemokamų atostogų metu už darbuotoją nėra mokamos privalomos įmokos į valstybės biudžetą, todėl darbuotojas tampa nedraustas socialiniu ir sveikatos draudimais, o jeigu tokio pobūdžio atostogos trunka ilgiau nei mėnesį, tai darbuotojas turi pats dar ir susimokėti privalomąjį sveikatos draudimą. Pandemijos atvejis nėra prievolė darbdaviui leisti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, skelbti prastovą ar leisti darbuotoją atostogų, tačiau tai yra viena iš galimų opcijų, siekiant pritaikyti darbo santykius prie pasikeitusios situacijos. Svarbiausia, jog darbo santykių šalys bendradarbiautų ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis.
Teisininko komentaras: korono virusas (COVID-19) ir pasikeitęs darbo organizavimas. Teisininkas Vitalius Jarmontovičius.