Europos Komisija pateikė pasiūlymus, dėl kurių gali didėti darbo užmokestis į užsienį komandiruojamiems darbuotojams. Nors tai gera žinia svetur dirbantiems lietuviams, naujos nuostatos gali sumažinti jų paklausą. Neseniai Europos Komisijos (EK) pateiktame pasiūlyme numatyta prievolė komandiruotiems darbuotojams taikyti iš esmės tokias pačias darbo užmokesčio ir darbo sąlygų nuostatas, kokios taikomos vietos darbuotojams. Tai aktualu tūkstančiams Lietuvos darbuotojų: antai 2014 metais į kitas ES valstybes buvo komandiruoti daugiau kaip 19,2 tūkst. darbuotojų. Be socialinių garantijų „Lietuvos žinios“ neseniai rašė, kad Lietuvoje nebe naujiena samdyti darbuotojus vietos įmonėje ir išsiųsti juos į komandiruotę užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje.
Darbas komandiruočių principu, kaip tai vadinama darbo skelbimuose, tampa vis populiaresnis – didėja ir jo pasiūla, ir darbuotojų susidomėjimas. Užsienio darbdaviams labiausiai reikia statybos sektoriaus specialistų, kurių trūksta ir Lietuvoje, taip pat suvirintojų, metalo konstrukcijų surinkėjų, šaltkalvių laivų statybos ir remonto pramonei, elektrikų, santechnikų ir kt. Tokių darbuotojų Lietuvoje ieškančios įmonės neslepia, kad iš tikrųjų jiems teks dirbti vienoje ar kitoje užsienio valstybėje.
Tiesa, siūlydamos darbą komandiruotės principu įmonės dažnai moka minimalią algą ir didžiąją dalį atlyginimo išmoka dienpinigiais, kurie neapmokestinami socialinio draudimo įmokomis. Taip įmonės sutaupo, tačiau darbuotojų sąskaita: ateityje jiems bus apskaičiuota mažesnė senatvės pensija, be to, mokamos mažesnės „Sodros“ išmokos ligos atveju, motinystės ir tėvystės pašalpos, kitos socialinės išmokos. Vis dėlto darbuotojai su tokiu modeliu sutinka, nes užsienyje tikisi daugiau uždirbti. Gaus priedų ir išmokų Didžiausi pokyčiai, kuriuos numato EK pasiūlymai, bus susiję su komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio norma, kaip dienraščiui nurodė advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas Vilius Mačiulaitis. Dabartinėje direktyvoje komandiruotiems darbuotojams nustatyta tik minimali darbo užmokesčio norma, o pagal naują pasiūlymą numatyta taikyti tokias pat atlygio taisykles, kokios taikomos priimančiosios valstybės narės darbuotojams, kaip nustatyta teisės aktais ar visuotinai taikomomis kolektyvinėmis sutartimis.
„Neretai darbo užmokestį sudaro ne tik minimalus atlyginimas, bet ir įvairios kitos priemokos bei išmokos, arba augant stažui didėja ir darbo užmokestis. Bus reikalaujama, kad valstybės narės aiškiai nurodytų, kokie elementai sudaro darbo užmokestį jų teritorijoje. Todėl tikėtina, kad komandiruojami darbuotojai uždirbs daugiau“, – prognozavo advokatas. Pavyzdžiui, darbuotojas, komandiruotas dirbti į Belgiją, turi gauti ne tik jo profesiją atitinkantį minimalų darbo užmokestį (13,379–19,319 euro už valandą), bet ir kitus priedus, nustatytus visuotinai taikomomis statybų sektoriaus kolektyvinėmis sutartimis: priedą už darbą blogu oru, judrumo išmoką, priedą už specialius darbus, įrankių nusidėvėjimo išmoką ir pan. Šiuo metu komandiruotiems darbuotojams dažnai mokamas mažesnis darbo užmokestis nei tą patį darbą dirbantiems vietos darbuotojams, o tai, EK manymu, gali lemti nesąžiningą vietinių ir darbuotojus komandiruojančių įmonių konkurenciją.
Komisija, kaip nurodė V. Mačiulaitis, taip pat siūlo, kad visuotinai taikomose kolektyvinėse sutartyse nustatytos taisyklės komandiruotiems darbuotojams taptų privalomos visuose ekonomikos sektoriuose. Šiuo metu šios nuostatos taikomos tik statybų sektoriuje, o valstybės narės gali pačios spręsti, ar jas taikyti ir kituose sektoriuose. Valstybės narės ir toliau pačios spręs, ar kolektyvinės sutartys turi būti taikomos visuotinai. Visuotinai taikomos sutartys galios ir komandiruotiems darbuotojams. EK siūlomi pokyčiai į nacionalinę teisę turi būti perkelti iki 2016 metų birželio mėnesio. Sumažės darbų užsienyje „Jei mūsiškiai užsienyje kainuotų tiek pat, kiek vietiniai darbuotojai, ten nebūtų poreikio jų samdyti“, – anksčiau „Lietuvos žinioms“ tvirtino Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentas dr. Tomas Bagdanskis. Komisijai pateikus naujus pasiūlymus, pašnekovas laikėsi savo nuomonės, kad vietinių ir užsienio darbuotojų atlyginimų suvienodėjimas galėtų sumažinti užsieniečiams skirtų darbo pasiūlymų skaičių. Tačiau pažymėjo, kad didelę įtaką Lietuvos darbuotojų konkurencingumui turėtų panaikinta galimybė didžiąją dalį užmokesčio mokėti neapmokestinamais dienpinigiais.
„Mes esame konkurencingi ne dėl to, kad į rankas mokame mažiau nei tos šalies minimumas, o dėl to, jog pagrindinė dalis visos sumos mokama neapmokestinamais dienpinigiais“, – aiškino jis. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus vadovas ir ekspertas Juozapas M. Preikša sakė, kad pramonininkų požiūriu siūloma tvarka turi protekcionizmo užuomazgų. Esą siūlymai palankūs šalims, į kurias vyksta pigesnė darbo jėga. O Rytų ir Vidurio Europos šalims, kurių žmonės dažniausiai ir uždarbiauja svetur, būtų trukdoma ilgalaikėje perspektyvoje susilieti su pajėgesnėmis rinkomis. „EK sako, kad naudojamasi esamomis spragomis, tačiau tai tik noras išlyginti savo pajėgumus: sukurti didesnę konkurenciją Vakarams ir galiausiai po kelerių metų džiaugtis tokio paties dydžio atlyginimais visoje Europos Sąjungoje. Šiuo požiūriu EK truputį apriboja visų Rytų ir Vidurio Europos darbuotojų konkurencingumą ir susiliejimo, suvienodėjimo galimybę“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, šiuo metu Lietuvos įmonės, didžiąją dalį darbų atliekančios užsienyje, tai gali daryti būtent dėl mažesnių darbo sąnaudų. Mat komandiruoti lietuvį į užsienio šalį dažnai pigiau, nei toje šalyje samdyti vietinį darbuotoją. Suprantama, kad mažesnės Lietuvos įmonių – daugiausia veikiančių statybų ir transporto sektoriuose, sąnaudos yra nepalankios vietos įmonėms. „Bent jau per pastaruosius keletą metų, tiksliau – nuo Rusijos embargo pradžios, vis daugiau krovininių transporto priemonių pradėjo važinėti vakarietiškomis gatvėmis ir vakarietiškomis magistralėmis. Tai darė labai didelį spaudimą tų šalių transporto įmonėms. Ir mes manome, kad toks EK sprendimas yra šioks toks politikavimas ir protekcionizmas“, – sakė LPK atstovas. Gali paskatinti šešėlį J. M. Preikšos manymu, jei darbuotojas yra pasiruošęs dirbti Lietuvos darbo užmokesčio sąlygomis ir būti komandiruojamas į svečią šalį, jam neturėtų būti kliudoma tai daryti.
„Aišku, išlieka klausimas, kokius atlyginimus savo darbuotojams moka vietinės tų šalių įmonės. Gali būti, kad sumažėjus darbingo amžiaus žmonių joms trūksta darbuotojų, todėl vidutiniai atlyginimai yra smarkiai išaugę, ir lietuviškos įmonės išliktų konkurencingos net mokėdamos tų šalių minimalų atlyginimą“, – svarstė jis. Vis dėlto pašnekovas nuogąstavo, kad reikalavimas mokėti atlyginimą pagal užsienio šalies sąlygas tik padidins „šešėlį“. Esą jau dabar didelė dalis įmonių, ypač tos, kurios komandiruoja darbuotojus į Latviją, Estiją ar kitas gretimas šalis, labai dažnai neregistruoja komandiruočių. Labai tikėtina, kad įsigaliojus naujai tvarkai neoficialiai komandiruojamų žmonių dar padaugėtų.
Laisvas judėjimas Šengeno zonoje sudaro puikias sąlygas darbuotoją siųsti dirbti į užsienį, tačiau neforminti komandiruotės ir sumokėti lietuvišką atlyginimą kaip už darbą Lietuvoje. Daugiau saugumo EK pateikė ir daugiau reikšmingesnių pasiūlymų. Valstybės narės taip pat turės galimybę komandiruotiems darbuotojams taikyti tokias pačias darbo užmokesčio taisykles, kokias taiko pagrindinis rangovas, taip pat jeigu tokios taisyklės nustatytos ne visuotinai taikomose kolektyvinėse sutartyse. „Neretai, ir ypač įgyvendindamos didelius projektus, įmonės bendradarbiauja su įvairiais subrangovais. Valstybės narės gali nustatyti prievolę pagrindiniam rangovui sudaryti sutartis tik su tokiais subrangovais, kurie laikosi tam tikrų su darbo užmokesčiu susijusių nuostatų, pavyzdžiui, numatytų kolektyvinėse sutartyse (ir ne tik visuotinai taikomose). Jeigu tokia taisyklė nustatyta nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės gali ją taikyti ir subrangovams, komandiruojantiems darbuotojus į jų teritoriją“, – aiškino V. Mačiulaitis.
Dar viena naujovė: šiuo metu visiems komandiruotiems darbuotojams jau taikomos įvairios priimančiosios šalies svarbių darbo teisės aktų nuostatos, pavyzdžiui, susijusios su sveikata, saugumu ir higiena ar moterų ir vyrų lygybe. Tačiau kitose srityse, pavyzdžiui, apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo, taikomi siunčiančiosios šalies darbo teisės aktai.
Siūloma, kad į ilgalaikes komandiruotes vykstantiems darbuotojams daugeliu atvejų būtų taikomos tokios pat darbo teisės nuostatos, kokios taikomos priimančiosios valstybės narės darbuotojams. Jos bus taikomos nuo pirmos dienos, jei numatoma komandiruotės trukmė viršija 24 mėnesius. Jeigu terminas ilgesnis, – taikomos iš karto. SKAIČIAI Į kitas valstybes iš Lietuvos 2014 metais buvo komandiruota daugiau kaip 19,2 tūkst. darbuotojų, daugiausia (30,5 proc.) – į Vokietiją. Pagal iš Lietuvos komandiruotų darbuotojų skaičių Lietuva užėmė 19 vietą ES. Į Lietuvą iš kitų ES valstybių narių 2014 metais buvo komandiruota apie 1,9 tūkst. darbuotojų. Lietuva pagal priimamų komandiruotų darbuotojų skaičių ES buvo 26 vietoje.
Komandiruotų darbuotojų dalis, palyginti su visa darbo jėga, yra vos 0,7 procento. Tačiau 2010–2014 metais komandiruotų darbuotojų skaičius išaugo beveik 45 procentais. 2014 metais ES buvo daugiau kaip 1,9 mln. komandiruotų darbuotojų. Vidutinė komandiruotės trukmė – keturi mėnesiai. Darbuotojų komandiravimas itin būdingas statybų, gamybos ir paslaugų, pavyzdžiui, asmenims (švietimo, sveikatos ir socialinio darbo) ir verslo (administravimo, specialistų ir finansinių) paslaugų, sektoriams.
Šaltinis: Eurostatas