2025 m. kovo 15 d. Vilniaus „Neringos“ viešbučio konferencijų salėje įvyko seminaras „Kolektyvinių derybų plėtros galimybės Lietuvoje“, kuris buvo organizuotas tarptautinio projekto pagrindu „Darbuotojų organizavimo ir kolektyvinių derybų iššūkiai priežiūros, viešojo valdymo ir administravimo bei atliekų tvarkymo sektoriuose Vidurio ir Rytų Europos šalyse“.
Renginyje dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė, Socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja Aldona Laptevienė ir Vilniaus komunalinių paslaugų įmonės „Grinda“ įstaigos profesinės sąjungos pirmininkas Artūras Macijauskas.
Pirmoje seminaro dalyje kalbėjo ne tik mokslininkai, kurie vykdė šį projektą, bet ir Socialinių reikalų ir darbo viceministrė Aušra Pukt, darbdavių atstovai iš Trišalės tarybos bei nacionalinių Lietuvos profesinių sąjungų vadovai.
Pagrindines projekto idėjas ir tikslus pristatė Europos viešųjų paslaugų sąjungų federacijos (EPSU) atstovė Nadja Salson. Ji atkreipė dėmesį, kad kolektyvinės derybos vyksta dinamiškai besikeičiančioje visuomenėje, kurioje vis didesnę įtaką įgyja Dirbtinis intelektas.
Vienas iš esminių veiksnių, skatinančių socialinio dialogo plėtrą Europos šalyse, yra darbo jėgos trūkumas. Diskusijose buvo atkreiptas dėmesys į svarbias šiuolaikinės darbo rinkos problemas, tokias kaip darbuotojų perdegimas ir psichologinė jų būsena. Vis daugiau žmonių renkasi dirbti nuotoliniu arba hibridiniu būdu, todėl vis didesnę reikšmę įgauna socialinės paslaugos ir sveikatos priežiūros sistema.
Taip pat pabrėžta, kad talentų ugdymas prasideda jau ikimokykliniame ugdyme, o kiekvienos šalies uždavinys – išlaikyti protus, įtraukiant juos į nacionalinę ekonomiką ir paslaugų sektoriaus plėtrą. Kolektyvinės derybos gali tapti svarbiu instrumentu siekiant geresnių darbo sąlygų ir užtikrinant darbuotojų teises sparčiai kintančiame darbo pasaulyje.
Lenkijos viešųjų reikalų instituto atstovė Barbara Surdykowska pristatė projekto išvadas apie kolektyvines derybas viešųjų paslaugų sektoriuje, kuriam priskiriamas ir ikimokyklinis vaikų ugdymas. Ikimokyklinio ugdymo sektoriuje buvo pabrėžtas svarbus socialinio dialogo plėtojimas, tačiau jo labai trūksta privačiame sektoriuje.
Dėmesio vertas buvo Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) mokslininko Toršteno Miulerio (Thorsten Mueller) pranešimas, kuriame buvo pažymėta, kad stipri profesinė sąjunga norėtų derėtis su stipriu darbdaviu ar darbdavių federacija. Kai darbdaviai jungiasi į savo sąjungas, jie tampa labiau išmanantys profesinių sąjungų tikslus. Pranešėjas dar kartą pabrėžė, kad profesinė sąjunga turi parodyti darbdaviui kolektyvinių sutarčių naudą.
Diskusijoje apie tai kas trukdo vystyti europinį socialinį dialogą Lietuvoje dalyvavęs R. Garuolis, pažymėjo, kad, jo nuomone, didžiausia kliūtis yra tai, kad Lietuvos darbdaviai dažniausiai žiūri į profesines sąjungas kaip į problemą, o ne kaip į problemų sprendimo įrankį, ir nesupranta socialinio dialogo naudos bei kolektyvinių sutarčių teikiamų galimybių didinti savo įmonių konkurencingumą. Todėl tokios kaip ši konferencija, kurioje dalyvauja ir darbdavių atstovai, Lietuvoje yra labai reikalingos.
Antroje seminaro dalyje profesinių sąjungų atstovai atsakė į iš anksto pateiktus klausimus:
- Kas labiausiai riboja kolektyvinių derybų plėtrą sektoriuje?
- Kas labiausiai paskatintų kolektyvinių derybų plėtrą sektoriuje?
- Kuo unikali atstovaujama organizacija?
Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė atkreipė dėmesį, kad kolektyvinės derybos labiausiai ribojamos ne tiek nacionaliniu, kiek regioniniu ar įstaigos lygiu. Pagrindinės kliūtys – darbdavių nenoras derėtis, darbuotojų baimė dėl galimų pasekmių bei teisiniai apribojimai, susiję su pernelyg liberaliu Darbo kodeksu.
Norint pasiekti gerų rezultatų kolektyvinėse derybose, būtina stiprinti narių gretas, dažniau organizuoti mokymus, ypač įstaigų profesinių sąjungų aktyvams. Taip pat labai svarbi partnerystės strategija, tarpusavio susitarimai bei teisinė pagalba tiek nariams, tiek organizacijoms.
A. Macijauskas pasidalino apie socialinio dialogo problemas UAB „Grinda” įmonėje.
Tarptautiniai projektai atlieka svarbų vaidmenį analizuojant realią profesinių sąjungų padėtį įvairiose šalyse, leidžia mokytis vieniems iš kitų ir generuoti naujas idėjas kolektyvinių derybų plėtrai.
Parengė Aldona Kindurienė