Kolektyvinių derybų naudą darbo ir asmeninio gyvenimo derinimui per šias Kalėdas atskleidė Europos Sąjungoje (ES) paskelbti duomenys, kurie rodo, kad tose šalyse, kuriose yra didžiausia kolektyvinių sutarčių aprėptis, darbuotojai kasmet turi beveik mėnesį daugiau laisvo laiko ir nepraranda atlyginimo, lyginant su darbuotojais iš šalių, kuriose kolektyvinių sutarčių aprėptis yra maža.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) atliktas Eurofound duomenų tyrimas parodė, kad, šalyse, kur devyniems iš dešimties darbuotojų yra sudaryta kolektyvinė sutartis, vidutinis darbo laikas yra 1674 valandos per metus (neįskaitant viršvalandžių).
Šalyse, kuriose kolektyvinės sutartys taikomas vienam iš dešimties darbuotojų, vidutinis darbo laikas per metus yra 1848 valandos (neįskaitant viršvalandžių). Taigi, šis 174 valandų skirtumas prilygsta keturių savaičių darbui, nes ES šalyse darbo savaitę vidutiniškai sudaro 38 darbo valandos.
Kolektyvinėse sutartyse nustatytas metinis darbo laikas val. ir kolektyvinių sutarčių aprėptis ( proc.).
Didžiausią kolektyvinių sutarčių aprėptį turinčios ES šalys
Švedija 1,662 val. per metus, 88 proc. kolektyvinių sutarčių aprėptis
Suomija 1,662 val. per metus, 89 proc. kolektyvinių sutarčių aprėptis
Belgija 1,752 val. per metus, 96 proc. kolektyvinių sutarčių aprėptis
Austrija 1,714 val. per metus, 98 proc. kolektyvinių sutarčių aprėptis
Prancūzija 1,578 val. per metus, 98 proc. kolektyvinių sutarčių aprėptis
Vidutiniškai 1674 val. per metus, 94 proc. kolektyvinių sutarčių aprėptis
Mažiausią kolektyvinių sutarčių aprėptį turinčios ES šalys
Lenkija 1 848 val. per metus, 13 proc. kolektyvinių sutarčių aprėptis
Graikija 1 840 val. per metus, 14 proc. kolektyvinių sutarčių aprėptis
Rumunija 1 840 val. per metus, 15 proc. kolektyvinių sutarčių aprėptis
Estija 1 856 val. per metus, 19 proc. kolektyvinių sutarčių aprėptis
Vengrija 1 856 val. per metus, 22 proc. kolektyvinių sutarčių aprėptis
Vidutiniškai 1 848 val. per metus, 11 proc. kolektyvinių sutarčių aprėptis
Atkreiptinas dėmesys, kad didesnę kolektyvines sutarčių aprėptį turinčios valstybės yra konkurencingesnės, darbuotojų darbo užmokestis yra didesnis, nepaisant, kad jų darbo laikas yra trumpesnis, nei valstybių, kuriose šių sutarčių aprėptis yra maža. Šie skirtumai rodo poreikį padidinti kolektyvinių sutarčių aprėptį visoje Europoje.
Per pastaruosius du dešimtmečius daugiau nei 3 mln. Europos Sąjungos darbuotojų buvo panaikinta galimybė naudotis kolektyvinėmis derybų sąlygomis. Labiausiai jų sumažėjo Graikijoje ir Rumunijoje, kuriose darbuotojų darbo laikas yra didžiausias. Graikijos vyriausybė neseniai priėmė įstatymą, prailginantį darbuotojų darbo laiką.
ETUC savo paskelbtame Europos Parlamento rinkimų manifeste ragina imtis šių priemonių siekiant „sąžiningo susitarimo su darbuotojais“:
a) Viešųjų pirkimų direktyvų peržiūra, pagal kurią įmonės galimybė gauti viešąjį finansavimą priklausytų nuo teisės į kolektyvines derybas pagarbos.
b) Plataus užmojo direktyvos dėl adekvataus minimalaus darbo užmokesčio perkėlimas į nacionalinę teisę, siekiant 80 % kolektyvinių derybų aprėpties kiekvienoje valstybėje narėje.
c) Sutrumpinti darbo laiką neprarandant darbo užmokesčio, įskaitant teisę atsisakyti darbo, kad būtų panaikintas neapmokamas darbas.
ETUC generalinė sekretorė Estera Lynč (Esther Lynch) sakė: „Daugeliui darbuotpjų visoje Europoje šis metų laikas yra ne kas kita, o šventė. Žmonės dirba ilgas valandas už mažą atlyginimą, kai turėtų leisti laisvalaikį su draugais ir šeima.
Turint aiškią paralelę tarp darbuotojų, dėl kurių sutartys sudaromos kolektyvinėse derybose, ir laiko, kurį jie turi praleisti darbe kiekvienais metais, kolektyvinių derybų nauda yra geriausia kalėdinė dovana, kurią politikos formuotojai gali padovanoti dirbantiems žmonėms.
Įrodyta, kad darbo laiko sutrumpinimas, neprarandant atlyginimo, padidina ir našumą, ir darbuotojų gerovę. Šie skaičiai rodo, kad aukšto lygio kolektyvinės derybos yra geriausias būdas pasiekti abipusiai naudingą scenarijų.
Atotrūkio tarp atlyginimų ir darbo sąlygų, egzistuojančio tarp valstybių narių, šaltinis yra darbuotojų teisių atotrūkis.
Tai neatsitiko savaime. Struktūros, leidžiančios milijonams darbuotojų derėtis kolektyviai, per pastaruosius du dešimtmečius buvo užpultos dėl taupymo, o profesinių sąjungų griovimui buvo leista klestėti.
Argumentas, kad kolektyvinės derybos kenkia ekonomikos konkurencingumui, yra klaidingas, visiškai diskredituotas ir atėjo laikas politikos formuotojams spręsti praeities klaidų pasekmes.
Štai kodėl ES ir nacionalinės vyriausybės dabar turi pareigą aktyviai atkurti kolektyvinių derybų aprėptį, kuri, kaip įrodyta, naudinga ekonomikai ir visuomenei.
Geriausias būdas tai pasiekti būtų užtikrinti, kad įmonės, gaunančios valstybės finansavimą, per kolektyvines derybas nustatytų atlyginimus ir darbo sąlygas.”
Darbo laiko statistikos šaltinis: „Darbo laikas 2021–2022 m.“, Eurofound duomenys parodo, kiek valandų vidutinis visą darbo dieną dirbantis darbuotojas kiekvienoje šalyje turėtų dirbti pagal galiojančius teisės aktus ir kolektyvines sutartis.
Neatsižvelgta į tokius veiksnius kaip viršvalandinis darbas, kitos laisvo laiko ar atostogų formos (pvz., nedarbingumo atostogos arba vaiko priežiūros/motinystės atostogos) arba išskirtinis įprasto darbo laiko sutrumpinimas, pavyzdžiui, dėl trumpo darbo laiko.
Kolektyvinių derybų statistikos šaltinis: EBPO-AIAS ICTWSS duomenų bazė ir nuoroda čia.
Italija nebuvo įtraukta dėl statistinių problemų, susijusių su duomenimis apie kolektyvinių derybų aprėptį.
Parengta pagal ETUC pranešimą žiniasklaidai skaityti čia