Apie skirtingą požiūrį į darbuotojų atlyginimus Lietuvoje ir Estijoje rašo mūsų skaitytojas. Primename, kad Lietuvos ir Estijos sukuriamas Bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra vienodas ir sudaro 80 proc. Europos Sąjungos vidurkio, bet vidutinė alga Estijoje yra daugiau nei 300 eurų didesnė nei Lietuvoje.
Pateikime Vaidoto Kukanausko mintis.
Šiuo metu didžiausias Lietuvos darbo rinkos iššūkis yra tai, kad įmonės, nenorėdamos kelti algų, atsiveža „komandiruotus” darbuotojus iš užsienio. Tai laiduoja šalyje algų stagnacijos tendenciją ir darbuotojų išnaudojimą.
Asmeniškai žinau atvejį, kai „komandiruotas” darbuotojas dirbo 250 val. per mėnesį, nors visas etato darbo laikas mūsų šalyje sudaro 168 val. per mėnesį.
Didžiausias Lietuvos ūkio iššūkis – algų stagnacijos tendencija, esant stipriai ūkio plėtrai ir įmonių didėjantiems pelnams.
2009 metais Estijoje buvo krizė, bet algos toliau augo. O pasibaigus krizei prasidėjo tikras algų augimo spurtas. Lietuvoje algos per krizę sumažėjo ir veliau augimas buvo vangus. Kai lietuviai masiškai pradėjo emigruoti ir pradėjo trauktis pasiūla darbo rinkoje, tik tuomet Lietuvoje buvo pradėtos kelti algos. Šiuo metu algų nebereikia kelti, nes galima atsivežti darbo jėgos iš užsienio.
Pavyzdžiui, protestantiškoje Estijoje algos keliamos nuolat, nes ten toks mąstymo būdas. Lietuvoje algos keliamos tik tuomet, kai nėra kitos išeities t.y. turi būti spaudimas iš darbo rinkos dėl darbuotojų trūkumo ar pan.
Darbo jėgą turi būti leidžiama įsivežti tik toms įmonėms, kurių darbuotojams mokamas mažiausiai 10 proc.didesnis už šalies vidurkį atlyginimas, o per pastaruosius trejus metus algos buvo keliamos nažiausiai 8 proc. kasmet, nemažinant darbuotojų skaičiaus, kurie yra Lietuvos piliečiai.
Taip bus galima laiduoti, kad įmonė atsiveža darbuotojus, nes jų tikrai trūksta, o ne todėl kaip yra įprasta, kad nereikėtų kelti algų. Mažesni reikalavimai gali būti taikomas tik tarptautinių gabenimų srityje, bet ten taip pat turi būti griežčiau kovojama prieš darbdavių fizinį smurtą prieš vairuotojus. Reikia mažinti viduramžių tradicijas Lietuvos darbo rinkoje.
Kaip tipiškas pavyzdys kas darosi darbo rinkoje. Neseniai AB „Utenos trikotažas“ paskelbė atsivežanti dar daugiau darbuotojų iš Vietnamo, o veliau ketinanti veštis juos ir iš Indijos.
Skaityti čia: https://www.vz.lt/pramone/2019/06/14/utenos-trikotazo-eksperimentas-siuvejai-vyrai-is-vietnamo-dirba-fantastiskai
Taip yra ne todėl, kad įmonė neturi pinigų algoms pakelti, tiesiog tai yra jos vadovų principinė pozicija nekelti algų net smarkiai kylant pelnui, kas jau tampa Lietuvos verslo papročiu. Dėl to lietuviai atsisako dirbti ir rinktis atitinkamą profesiją.
„Grupės palyginamasis pelnas iki mokesčių 2018 m. augo tris kartus – iki 1,2 mln. Eur., kai 2017 m. pelnas iki mokesčių sudarė 0,4 mln.eurų. Palyginamasis Grupės EBITDA rodiklis 2018 m. siekė 2,08 mln. eurų arba 41 proc. daugiau nei 2017 metais.“„SBA valdomos tekstilės įmonių grupės „Utenos trikotažas“ palyginamosios 2018 m. pajamos padidėjo 19,6 proc. iki 30,9 mln.eurų. Pagrindinės grupės bendrovės „Utenos trikotažas“ palyginamosios pajamos taip pat augo – 2018 m. pabaigoje jos siekė 27,4 mln. Eur, t.y.21,5 proc. daugiau nei 2017 metais.
Estijoje vidutinė alga antrą ketvirtį pasiekė 1170 eurų, atskaičius mokesčius, o birželį jau pasiekė 1187 eurų „į rankas“. Tuo tarpu Lietuvoje antrajį šių metų ketvirtį algų lygis pasiekė tik 817 eurų „į rankas“
Estija yra įvedusi kvotas darbuotojams iš užsienio.
Estija yra sėkmingiausia ES naujoji narė. Dabar ji dar labiau padidino atotrūkį nuo Slovėnijos, kurią buvo anksčiau aplenkusi.
Per pirmą pusmetį Lietuvoje vidutinė alga paaugo viso apie 21 eurų „į rankas“, neskaitant vienkartinio mokesčių sumažinimo dėl mokesčių reformos. Jei panašiais greičiais algos augs ir likusį pusmetį, vidutinė alga Lietuvoje per metus alga bus paaugusi apie 51 eurų „į rankas“, jei skaičiuosime, kad du likusius ketvirčius algos didės po 15 eurų „į rankas“.
Jei Lietuvoje, pagal mūsų standartus, išliks „spartus“ algų augimas, t.y. 51 eurų „į rankas“ per metus, mes vien šiais metais nuo Estijos atsiliksime apie 19 eurų.
Tam, kad pasivytume Estiją, mums reikia, kad vidutinė alga Lietuvoje augtų mažiausiai 80 eurų „į rankas“. Tuomet kasmet mes viršytume Šiaurės kaimynės rodiklius apie 10 eurų.
Tokiu atveju mums reikėtų net 35 metų, kad pasivyti Estiją. Šiuo metu algų skirtumas apie 350 eur.
Dabar Lietuvoje vargu ar galima tikėtis 51 eurų algos „į rankas“ augimo per metus, atsižvelgiant į įmonių nuotaikas rinkoje. O tai iš principo reiškia, kad jokio algų didinimo nebus, tuo labiau, kad darbdaviai gali atsivežti pigesnę darbo jėgą iš užsienio.
Šalyje šiuo metu yra itin stiprus pigios darbo jėgos dempingas iš užsienio. Taip pat dar yra užsieniečių dirbančių nelegaliai, atvykusių dėl bevizio režimo, bei yra smarkiai paplitusios fiktyvios komandiruotės.
Galima rasti ne vieną įmonę Lietuvoje, kurios kuriame nors skyriuje didžioji dalis darbuotojų yra „komandiruotieji”. Jų komandiruotė pasibaigia ir atvažiuoja nauji „komandiruotieji”. Įmonė Lietuvos piliečiams atsisako ženkliau pakelti algas, nes nėra tam poreikio.
Yra „komandiruotų” darbuotojų, kurie čia padirba, vėliau po keletos mėnesių kerta sieną kelioms dienoms ir vėl grįžta padirbėti. Įdomu kokia gi čia yra įstatymo landa? Ją svarbu uždaryti.
Darbo inspektoriai taip pat turi aplankyti įmones, kurios deklaruoja komandiruotes, ir jei tai fiktyvi komandiruotė, imtis sankcijų prieš įmonę. Tegul kelia algas, jų pelnai dažnai yra stulbinantys.
Negali įmonė nuolat turėti nesibaigiančias komandiruotes iš užsienio. Tai pirmas apgaulės požymis. Svarbu, kad bent jau būtų įvesta „komandiruočių” kvota. Pavyzdžiui, kad „komandiruotės” įmonėje gali tęstis tik 3 mėnesiai per metus ir pan.
Jei darbuotojas plauna indus du mėnesius, darbo inspektorius iškart turi užfiksuoti tai kaip valstybės apgavystę ir įmonei taikyti sankcijas.
Šiuo metu algų augimas privačiame sektoriuje iš esmės beveik stagnuoja.
Vienas dalykas jau aiškus, nėra tokio milijoninio pelno, kurį pasiekusi Lietuvos įmonė pradėtų esmingai kelti algas. Todėl Lietuvos valstybė turi remti įmonės, kurios moka didesnes nei šalies vidurkis algas, ir skatinti jų plėtrą mažesnes algas mokančių įmonių sąskaita.
Įmonėms, kaip taisyklė, „trūksta” darbuotojų, kuriems būtų mokamos stagnacinės algas ir dar juos būtų galima šnaudoti. Dabar valstybinės institucijos atrodo bejėgiškai prieš įmones, kurios apgaudinėja valstybę. Nuo to kenčia dirbantieji, kurie sąžiningai moka mokesčius valstybei ir tikisi jos palaikymo.
V. Mitė: „Būkime atviri, emigracija vyksta ne tik dėl netoliaregiškos valdžios politikos, bet ir verslui užmerkiant akis prieš valstybinius šalies interesus, šiuo atveju nenorint matyti, jog lietuvių tauta eina išnykimo link.“/…/„Grubi rinkos logika sako, jog verslui svarbiausia pelnas. Nei nacionaliniai, nei ekologiniai, nei kultūriniai interesai ir tradicijos verslui nėra reikalingos. Valstybė prisimenama tik tada, kai reikia ginti firmų interesus arba rasti joms rinkų.“
Estijos darbo rinkos kertinis aspektas, yra tai, kad vidutinė alga auga net esant krizei. Lietuvoje algų augimas vangus net esant ilgalaikiam ūkio augimui ir įmonėms skelbiant rekordinius pelnus. Šių metų pirmame pusmetyje Lietuvoje algos auga daugiausiai valstybės pastangomis t.y didinama minimali alga ir algos valstybės tarnautojams.
Dabar algos valstybiniame sektoriuje didesnės nei privačiame sektoriuje dalinai todėl, kad ten nėra „komandiruotų” darbuotojų iš užsienio.
Civilizuotame pasaulyje yra kitoks požiūris į darbuotojus nei atsiliekančioje Lietuvoje.
Verslo tikslas nėra pelnas. Skaitykite JAV įmonių pareiškimą.
https://www.vz.lt/rinkos/2019/08/19/jav-verslo-milzines-pelnas–nebe-pagrindinis-tikslas