Kodėl atlyginimai auga ne visiems?

autorius Ričardas

Paskutiniu metu daug girdime, kad Lietuvoje sparčiai auga atlyginimai. Tik ar jie auga visiems?

Nepaisant profesinių sąjungų prieštaravimo, Trišalėje Taryboje Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui: nuo 2025 m. nustatyti 1038 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA). Kodėl nebuvo pritaikyta Trišalėje Taryboje sutarta MMA apskaičiavimo formulė? Ar Vyriausybė kartais nepažeidė Trišalės tarybos susitarimų netaikydama nustatytos, jau ne vienerius metus galiojančios, MMA apskaičiavimo formulės?

Vyriausybė savo sprendimą grindė tuo, kad tai patarė daryti Lietuvos bankas, kuris spėjo, kad pagal formulę nustatytas MMA augimas neva gali būti per spartus.

Toks Vyriausybės sprendimas liūdina ir kelia pyktį, nes naujausios prognozės rodo, kad Lietuvos vidutinis darbo užmokestis (VDU) augs sparčiau negu buvo prognozuojama. Todėl po tokio Vyriausybės sprendimo MMA ir VDU dydžių atotrūkis bus didesnis nei buvo aptartas Trišalės tarybos posėdžio metu.

Stebina tai, kad proeuropietiška save vadinanti Vyriausybė, užmerkia akis ES direktyvai dėl minimalios algos, kuri numato, kad būtina didinti MMA iki dydžio, kuris užtikrintų darbuotojams orų gyvenimą.

Pakėlus MMA iki 1038 eurų „ant popieriaus“ darbuotojas kitais metais gaus 777 eurus „į rankas“, vietoje dabartinių 709 eurų. Atrodo lyg ir gerai, tačiau jau dabar prognozuojama, kad 2025 metų santykinė skurdo rizikos riba bus 732 eurai, o VDU sparčiai augant metų antroje pusėje MMA susivienodins su skurdo rizikos lygiu. Galima garantuoti, kad kainos augs ir Vyriausybės išgirstasis MMA „spartus“ padidėjimas realiai pasirodys visai nespartus.

Kyla klausimas, ar tikrai dabartinė Vyriausybė siekia, kad Lietuvos darbuotojų atlyginimai didėtų ir jų gyvenimas gerėtų, o gal tai tik imitacija, kad baigiantis šios valdžios kadencijai būtų ką įsirašyti į nuveiktų darbų sąrašą.

Kita problema yra ta, kad nors Darbo kodekso 140 straipsnyje yra numatyta darbo užmokesčio indeksavimo galimybė, bet ji priklauso tik nuo darbdavio noro. O taip negali būti, nes retas darbdavys norės didinti algą, taip mažindamas savo pelną.

Todėl, jeigu būsiu išrinktas į Seimo narius, siūlysiu papildyti Darbo kodeksą straipsniu, kuris nurodys mažiausiai kartą metuose darbuotojų atstovams derėtis dėl įmonės darbo užmokesčio peržiūrėjimo ir indeksuoti jį, atsižvelgiant į per metus padėjusį VDU. Nes jei vadovautumėmės sąžiningumo principu, didėjant VDU privalo didėti visų darbuotojų atlyginimai, o ne tik tų, kurie gauna minimumą.

Šiuo metu derėtis dėl darbo užmokesčio dydžio indeksavimo nėra populiaru, nes darbdaviai teigia, kad to nėra numatyta įstatyme.

Neatlyginama politinė reklama