”Grąžinti vadinamuosius „vaiko pinigus“, nemokamai maitinti visus pradinių klasių moksleivius, nemokyti šeimų gyventi”- tokios nuostatos įrašytos 16-osios Vyriausybės programos projekte. Tai žadėjo vyriausybė ir mes turime teises reikalauti laikytis pažadų. Ar tai buvo žadama, kad laimėtų rinkimus? Kiek gerbiamas vaikas mūsų šalyje? Kiek yra rūpinamasi, kad jis neskurstų?
Šiuo metu svarstant biudžetą, yra labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į šeimas, kad vaikų galėtų turėti ir tie žmonės, kurie nenori su ištiesta ranka prašyti paramos. Tie žmonės, nori užsidirbti. Bet jų atlyginimas yra ženkliai mažesnis negu vidutinis. Jie dažnai sau užduoda klausimą, ar galėtų turėti dar vieną vaiką? Būtent tokioms šeimoms ir turi padėti Vyriausybe priemonės.
Kiek yra programų, kurios rūpintųsi šeimomis su vaikais? Kiek procentų nuo BVP yra skiriama būtent vaikų reikmėms? Jeigu vertintume šia prasme, visais rodikliais tikrai esame prasčiausi Europoje. Nuolat yra linksniuojamas pensininkų skurdas, tačiau vaikų skurdas ne ką mažesnis. Lietuvoje darbas neapsaugo nuo skurdo. Tie žmonės, kurie dirba ir turi vaikų, taip pat dažnai atsiduria skurde. Šiuo metu šeimos su vaikais jaučiasi negerbiamos, jomis nesirūpinama pakankamai. Trūksta esminės politikos dėl šeimų su vaikais, nes būtent jos ir yra valstybės pamatas, kaip ir sakoma Konstitucijoje.
Mes vis dar gyvename šalyje, kur išmokos vaikams yra mokamos trumpiausiai. Nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nėra išmokų tik iki mokyklos. Visada yra mokama iki to laiko, kai vaikas jau tarsi ir gali dirbti, mūsų atveju, bent iki 14 metų.
Valdžios vyrai sėdintys Vyriausybėje biudžeto skyles sumanė palopyti varganais 52 litais, kuriuos iki 2010 metų gavo visi vaikai iki aštuoniolikos metų bei vyresni, tęsę mokslus dieninėse studijose. Tuomet Seimas, atsižvelgdamas į nuolat didėjantį valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficitą ir siekdamas subalansuoti biudžetą, bei apsaugoti socialiai jautrias asmenų grupes, ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku priėmė laikinąjį įstatymą. Buvo pažymėta, kad šis įstatymas galios laikinai – nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
2010 metų pradžioje seimas patvirtino laikinąjį įstatymą, kuriame vadinamieji „vaiko pinigai” bus mokami ribojant gavėjus – atsižvelgiant į vaiko amžių bei gaunamas šeimos pajamas.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. išmoka vaikui („vaiko pinigai“) mokama:
– Šeimoms, auginančioms vieną arba du vaikus nuo 2 iki 7 metų, vaikui skiriama ir mokama 52 Lt išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (525 Lt).
– Vaikams anuo 7 iki 18 metų, jeigu bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) šeimoje globoja tris ar daugiau vaikų. Išmoka vaikui mokama, kol kiekvienam vaikui sukaks 18 metų;
– 97,5 lito dydžio išmoka vaikams nuo gimimo iki 2 metų, jeigu jų tėvai ar globėjai negauna motinystės (tėvystės) pašalpos arba jei mokamos pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 litai.
Maža to, pagal Lietuvoje galiojančią tvarką mažiau kaip 100 litų skiriama tik tuo atveju, kai padalinus bendras šeimos pajamas, vienam nariui nesusidaro 525 litų suma. Galima pradėti tikrą klausimų maratoną: apie kokį gimstamumo Lietuvoje skatinimą dar gali būti kalba? Kaip už tokią varganą pinigų sumą galima užauginti vaiką? Kodėl jaunos šeimos Lietuvoje yra žlugdomos, o ne skatinamos?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) šiuo atveju teigia esanti bejėgė. Įstatymai esą yra tokie, kokie yra. Todėl akivaizdžios problemos įvertinimo iš žmogiškosios pusės išgirsti nepavyko. Pateiktos tik pinigų sumos, kurios skiriamos į tam tikrą amžiaus grupę patenkantiems vaikams. Lyg paguoda įvardyta lengvata, kurią gali gauti šeimos dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens. Bet ar to tikrai gana?
Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė žada palaipsniui grąžinti piniginės socialinės paramos („vaiko pinigų”) mokėjimą visiems gyventojams, auginantiems vaikus. Centro-kairės Vyriausybė savo programos skiltyje, skirtoje šeimai, deklaruoja, kad nemokys šeimų, kaip joms gyventi, o stengsis joms padėti, kad šeimose neliktų smurto, prievartos ir nedarnos.
„Neleisime jokio atviro ar paslėpto vienišų motinų ar tėvų diskriminavimo”, – teigiama dokumente. „Didinsime paskatas kurti šeimas ir gimdyti vaikus. Šeima ir vaikai visada bus mūsų prioritetas. Valstybės remiamas pajamas didinsime taip, kad nedidėtų šeimos išlaidų dalis, tenkanti mokesčiams už šildymą ir kitas būsto priežiūros paslaugas”, – žadama projekte. Jame įrašyti pažadai didinti vaikų darželių skaičių, pasirūpinti po-pamokinių mokinių užimtumu, steigti daugiau dienos centrų, plėtoti Vaikų išlaikymo fondo veiklą ir kt.
Darbo partijos programoje pažymėta, kad partija sieks vykdyti tokią valstybės paramos šeimos politiką, kuri skatintų gimstamumą, tačiau atimtų galimybę vaikų gimdymo pašalpas paversti pragyvenimo šaltiniu. Parengti įstatymų pataisas, užtikrinančias paramą tvarkingai gyvenančioms jaunoms gausioms šeimoms. Sumažinti darbo stažą daugiavaikėms motinoms, didinti pašalpas tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų. Ieškoti būdų mažas pajamas gaunančioms šeimoms kompensuoti komunalines paslaugas“.
Lietuvių tauta toliau nyksta. Šalyje jau penkerius metus iš eilės mažėja gimstamumas. Jei krizės laikotarpiu tai galima buvo aiškinti ekonominiais sunkumais, vaiko pinigų atsisakymu, gyventojų pajamų mokesčio lengvatų įsigyjant būstą naikinimu ar motinystės išmokų mažinimu, kaip tai paaiškinti dabar?
Gyventojų mažėjimą matome vieną didžiausių problemų visuomenei ir valstybei, bet ši problema nė iš vietos. Tą mažėjimą galime pagrįsti – per dešimtmetį išvažiavo per 500 tūkst. žmonių. Ir daugiausiai išvažiavo jauni žmonės. Tie, kurie ir kuria šeimas, gimdo vaikus. Manome, kad gimstamumui buvo suduotas labai stiprus smūgis per krizinį laikotarpį, kai buvo panaikinti vaiko pinigai, sumažintos motinystės išmokos, naikintos lengvatos. Tos priemonės padėdavo šeimoms gyventi.
Gyvename tuo laikotarpiu, kai šeimos prieš nuspręsdamos lauktis vaiko tikrai labai gerai apmąsto, kiek jie galės duoti tam vaikui. Kadangi buvo pažymėta, kad šis įstatymas galios laikinai – nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. mes, Lietuvos moterų profesinė sąjunga „Solidarumas“ reikalaujame, kad įstatymas būtų atstatytas, koks buvo iki 2010 metų pradžios.
Kiek svarbu motinoms auginančioms vaikus 52 Lt. „vaiko pinigai“?
Gražina,daugiavaikė dirbanti motina:
„Auginu tris sūnus. Du sūnūs pradėjo studijuoti, mažajam 8 metai. 52 Lt išmokas gaunu tik už mažąjį, vyresnėliams išmokos nutrauktos, sukakus 18 metų. Per dieną ir išleidžiame. Tiesa, ką tądien pirksime, planuojame visą mėnesį, kartais dėl to daug diskutuojame“, – sakė trijų vaikų mama. Kaip sakė Gražina, pagal ankstesnį įstatymą, būtų mokama visiems trims, kol vaikai tęs mokslus dieninėse studijos. Jeigu būtų gražinti „vaiko pinigai“, šeimai įmanoma išvengti nors mažų finansinių sunkumų. „Manau, kad šių pinigų paskirtis – einamosioms vartojimo išlaidoms. Kadangi bendraujame susitikę gausių šeimų bendrijos susirinkimuose, žinome, kad tos šeimos kurios gauna savivaldybės paramą, leidžiant vaiką į dailės ar sporto būrelius yra taikomos lengvatos. Nors tiek”,- sakė Gražina.
Rūta, dirbanti pagal individualios veiklos pažymėjimą kirpykloje.
„Vienerių metukų sūnų auginu viena. Šiuo metu gaunu 97 Lt. išmoką. Sunki finansinė padėtis privertė grįžti į darbą kelioms valandoms į dieną. Nenorėdama prarasti darbo vietos ir klientų, dirbu. Gautas pajamas labai skaičiuoju, nes reikia susimokėti už patalpų nuomą, technologines priemones ir kt. mokesčius. Reikia užsidirbti pinigų, rūpintis kūdikiu, kad augančiam mažyliui pavyktų suteikti viską, kas būtiniausia, juk vaikas dažnai serga, tenka pirkti vaistų, vitaminų“, – sakė moteris. Pašnekovė pasakojo, kad per mėnesį vien sauskelnėms ir kūdikio maistui išleidžiama apie 200 litų. Jeigu bus gražintos ankščiau buvusios išmokos vaikams, būtų skirta gal darželiui, gal drabužėliams, ugdymo reikmėms. Pasisekė, kad šalia yra berniuko seneliai- guodėsi jauna mama.
Vilma, dirbanti mama iš Elektrėnų.
„Esame jauna šeima, auginame dvi dukrytes, dviejų ir trijų su puse metukų. Mergytės lanko darželį. Darželiuose vis dar, kaip ir iki 2010 metų vyksta įvairios rinkliavos. Tai jaunai šeimos papildomos išlaidos, nes reikia pirkti lavinimo, ugdymo priemonėms, mokėti už renginius darželyje. Būtų teisinga gražinti vaiko pinigus, kurių mažos pajamas ir tie 52 litai būtų šiokia tokia. Tai nėra dideli pinigai, bent toms šeimoms, kurios sunkiai verčiasi tai pagalba. Lietuvoje bendrai vaikams skiriamos išmokos, palyginti su mokamomis kitose šalyse, yra labai mažos”.
Sandra, 23 metų vilnietė.
Pasakojo, kad pirmus 6 mėnesius ji skyrė tik kūdikiui, tačiau sunki finansinė padėtis privertė dairytis papildomo uždarbio. Jauna mama prasitarė, kad tik visiškai neseniai pavyko susirasti darbą namuose. Vyras uždirba minimalų atlyginimą. Aprengti vaiką padeda artimieji ir draugai, kurie atiduoda jų pačių mažylių išaugtus drabužėlius.
„Sūnaus susilaukiau vos tik baigusi studijas, todėl neturėjau darbo patirties. Norint gauti pinigų už motinystės atostogas, reikėjo būti išdirbus bent dvejus metus, tiek darbo patirties neturėjau“, – pasakojo Sandra. Jauna mama pasakojo, kad vyro darbas tapo išsigelbėjimu. Tad kyla klausimas, kaip už tokią sumą galima išlaikyti vaiką ir išgyventi jo tėvams. Labai reikalinga, kad vyriausybė ieškotų būdų padėti mažas pajamas gaunančioms šeimoms, auginančios mažamečius vaikus.
Kristina, dirbanti „Droge“.
„Manau, kad šeimoms auginančios mažamečius vaikus ir gaunančioms mažus atlyginimus, gražinus „vaiko pinigus“ būtų šiokia tokia parama. Mūsų šeimoje du vaikai- septynių ir trylikos metų. Išmokų vaikams negauname. Vyras šiuo metu nedirba, nes turi neįgalumo grupę. Vaikai žingeidūs, visur ir visko nori. Negaunantiems rankpinigių paaugliams sunkiau ir išmokti racionaliau tvarkytis su pinigėliais. Nesinori būti blogais tėvais, norėtųsi suteikti vaikams kas geriausia. Svarstome, ar galime leisti vaikus į vieną ar kitą būrelį ar muzikos mokyklą? Tai yra labai sudėtinga”,- sako Kristina.
Lietuvos moterų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Alma Kriščiūnienė