Antrą savaitę vykstantis pedagogų streikas iš pagrindų sukrėtė šalies valdžią. Esmines švietimo problemas ignoravę valdantieji galų gale suprato, kad šioje srityje permainos yra neišvengiamos. Tačiau ketverių metų neveiklumo rezultatai akivaizdūs – švietimui skiriami pinigai naudojami neracionaliai, vaikų darželių bei mokyklų finansavimo sistema neleidžia joms normaliai funkcionuoti, pedagogų darbo apmokėjimo sistema neužtikrina teisingo atlygio už kvalifikuotą švietimo darbuotojų darbą.
Iki streiko ir jo metu vykusios derybos virto politikų partinių ir asmeninių ambicijų kova, o Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos priimti bei planuojami priimti sprendimai, dabartinės situacijos akivaizdoje, neišsprendžia visų švietimo sistemos problemų, tai yra tik laikinos priemonės nuraminti švietimo bendruomenę. Šiandieninės situacijos įkaitais tapo moksleiviai, kuriems jau antrą savaitę nevyksta pamokos, ir mokytojai, negalintys vykdyti savo pareigų.
Streiku savo tvirtą pilietinę poziciją demonstruojantys pedagogai, turėdami moralinę visuomenės paramą, bet jausdami atsakomybę už ugdymo kokybę ir ugdymo proceso tęstinumą, bei vengdami dar didesnio chaoso švietimo sistemoje, vadovaujami streiką paskelbusių profesinių sąjungų – Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos ir Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ – atsižvelgiančių į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto priimtus nutarimus dėl pedagogų iškeltų reikalavimų svarstymo Seimo plenariniame posėdyje – nuo kovo 4 dienos. stabdo streiką, pasirašydami susitarimą dėl streiko užbaigimo su ministru pirmininku A. Butkevičiumi bei švietimo ir mokslo ministre A. Pitrėniene.
Streiko sustabdymas leidžia švietimo profesinėms sąjungoms ir Švietimo ir mokslo ministerijai grįžti į derybas dėl šalies švietimo šakos kolektyvinės sutarties, kurioje abi pusės yra deklaravusios norą įtvirtinti streiko metu pasiektus trumpalaikius ir ilgalaikius susitarimus bei įsipareigojimus – pedagogų atlyginimų kėlimą, jų tarnybinių atlyginimų koeficientų „šakučių“ panaikinimą, ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio didinimo programą, švietimo sistemos finansavimo pertvarką, didesnių socialinių garantijų suteikimą vyresnio amžiaus pedagogams.