Darbuotojų ir profesinių sąjungų teisių gynimas Europos Taryboje

autorius Darius

LPS “Solidarumas” teisininkas Lukas Čapas Strasbūre, Prancūzijoje dalyvavo mokymuose dėl darbuotojų ir profesinių sąjungų teisių gynimo Europos Taryboje su pažintiniu vizitu į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Mokymuose taip pat dalyvavo profesinių sąjungų atstovai iš Prancūzijos, Belgijos bei Latvijos.

Diskutuotos temos ir klausimai:

  • ECSR generalinė pranešėja Kristine Dupate pabrėžė, jog profesinės sąjungos atliko svarbų ir didelį vaidmenį Prancūzijoje, prisidedant prie socialinių teisių ir garantijų darbuotojams. Informavo, jog profesinės sąjungos ETUC, ERA teikia svarbią informaciją apie šešėlį, neskaidrias įmones ir darbdavius, o šios oficialios informacijos valstybė neturi, tokiu būdu profesinių sąjungų pranešimai padeda formuoti bendrą politiką.
  • Kristine Dupate informavo, jog praktiškai 100 proc. kolektyvinių skundų (en. Collective complains) yra pateikiami profesinių sąjungų. Kolektyvinių skundų procedūra yra prieinama 60 šalių. Tuo pačiu, buvo pateiktas sąrašas asmenų ir organizacijų, turinčių teisę pateikti skundus:
  1. Profesinių sąjungų tarptautinės organizacijos;
  2. Nevyriausybinės organizacijos;
  3. Atstovaujamosios nacionalinės profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos;
  4. Atstovaujamosios nacionalinės nevyriausybinės organizacijos.
  • Pranešėja nurodė, jog skundai gali būti teikiami dėl jau anksčiau skųstų problemų bei klausimų, kadangi situacija ir problemų aktualumas Europoje keičiasi kasdien. 
  • ECSR galimi sprendimai dėl pateiktų kolektyvinių skundų:
  1. Ministrų komitetas teikia rezoliuciją;
  2. Jeigu valstybė, dėl kurios pateiktas skundas, atsisako taikyti rezoliuciją, ECSR teikia rekomendacinę išvada.
  • Kolektyvinių skundų pateikimo pagrindai – darbo teisės (124 skundai), vaikų teisės (26 skundai), socialinės teisės (15 skundų). Daugiausiai skundų pateikia Prancūzija (26 proc.), Italija (17 proc.), Graikija (10 proc.)
  • Latvijos profesinių sąjungų atstovai pažymėjo, jog kolektyvinių skundų sistema nėra galiojanti Latvijoje, kadangi nėra ratifikuota valstybės ir kaskart raginant tai atlikti, valstybė atsisako. Pasidomėjus tapo aišku, jog Lietuva taipogi nėra ratifikavus nuostatų, numatančių kolektyvinių skundų sistemą. 
  • ETUC patarėjas teisės klausimais Joakim Smedman pažymėjo, jog 60 šalių yra ir 26 šalys nėra priėmusios kolektyvinių skundų sistemos. Nurodė, jog šalys neprivalo priimti visų numatytų punktų ir nuostatų, jog ši sistema galiotų.
  • Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Tim Eicke nurodė, jog EŽTT darbas yra padalintas į sektorius, kadangi ne visi teisėjai moka konkrečios šalies nacionalinę kalbą. EŽTT teisėjai bendradarbiauja su šalies teisininkais, teisėjais, nes EŽTT teisėjai nėra pilnai kvalifikuoti konkrečios valstybės teisėje. Teisėjas pažymėjo, jog tik kreipiantysis į EŽTT privalo įtikinti teisėją, jog yra teisus, kadangi EŽTT teisėjai nėra nacionalinės teisės ekspertai.
  • Didžioji dauguma EŽTT bylų nagrinėjama rašytine tvarka. Tim Eicke minėjo, jog per 8 darbo metus tik 2 bylas nagrinėjo žodine tvarka. 
  • Ukraina ir Rumunija pateikia 80 proc. prašymų EŽTT ir yra tarp TOP 5 valstybių.
  • Teisėjas pasidalino praktika, pagal kurią valstybės dažniausiai pažeidžia Europos Žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnį – teisę į laisvė ir saugumą.
  • Tim Eicke pažymėjo, jog daugelis bylų atmetama, nes:
  1. Dėl nagrinėtinų problemų EŽTT jau yra pasisakęs anksčiau ir yra suformuluota EŽTT teismo praktika;
  2. Asmenys skundžia nacionalinių teismų sprendimus, bet neapeliuoja į Europos Žmogaus teisių konvencijos pažeidimus.