2017 m. rugsėjo 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko Trišalės tarybos Darbo užmokesčio politikos komisijos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas komisijoje Ričardas Garuolis ir svečių teisėmis valdybos nariai Daiva Kvedaraitė bei Valstybinio socialinio draudimo profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca.
Paskutiniame Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos posėdyje buvo nutarta į šios komisijos posėdį kaip ekspertus pakviesti Lietuvos banko atstovus, kurie turėjo pateikti savo išvadas, kokį poveikį Lietuvai turės minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimas. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Ernestas Virbickas savo pristatyme atskleidė bendrą Lietuvos ūkio padėtį, pagrindines problemas, tarp kurių išsikyrė dėl emigracijos ir mažo gimstamumo mažėjantį darbuotojų skaičių, bei parodė, kad Lietuvos ūkis ir toliau sparčiai augs. Taip patvirtindamas, kad Lietuvoje yra prielaidos didinti minimalų mėnesinį atlyginimą.
Darbo užmokesčio politikos komisijos narį Ričardą Garuolį nustebino, kad Lietuvos banko atstovai atėjo į komisijos posėdį nepasiruošę kalbėti apie minimalaus atlyginimo kėlimą, pateikė bendrus ūkio skaičius ir jų paklausė, kodėl nebuvo pateikta to, ko Trišalė tarybą rugsėjo 5 d. posėdyje prašė t. y. kokį poveikį Lietuvos ūkiui turės minimalaus atlyginimo didinimas iki 400, 430 ar 500 eurų, kiek savivaldybėms reikės sukaupti lėšų MMA sumokėti, kol po padidėjusio dėl to vartojimo, šios lėšos grįš per gausiau surenkamus mokesčius ir pn. Juk MMA Lietuvoje didinamas ne pirmą kartą, yra specialūs modeliai pagal kuriuos paskaičiuojama kaip tai paveiks įvairias ūkio ar Lietuvos sritis.
Iš pradžių Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus bandė neigti, kad tokie modeliai egzistuoja, bet vėliau prispirtas prisipažino, kad jie yra, tačiau tokie skaičiavimai užtruktų savaitę. Stebino, jog šis posėdis Lietuvos bankui prašant buvo atidėtas dviem dienom ir vyko lygiai po savaitės, kai Trišalė taryba kreipėsi Lietuvios banką dėl MMA poveikio įvertinimo, tačiau vietoj to jo atstovai pateikė tik bendrus ūkio skaičius, kurie tiktų bet kuriam Lietuvos pristatymui, o į posėdį atėjęs Gediminas Šimkus, net prisipažino, nežinojęs, jog Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo pakelti minimalų atlyginimą iki 500 eurų. nors apie tai jau seniai buvo paskelbta žiniasklaidoje. Vis tik Lietuvos banko atstovai pažadėjo, kad jei Trišalė komisija pageidaus, jie šiuos skaičiavimus vėliau pateiks.
Nepaisant to, kad Lietuvos banko pristatyme buvo aiškiai parodyta, jog labiausiai infliaciją Lietuvoje kėlė padidėjusios pasaulinės kainos, akcizai alkoholiui, darbdavių atstovai bandė įtikinti, kad dėl didžiausios Europoje 4% infliacijos, kuri yra šiuo metu Lietuvoje, yra kalti augantys atlyginimai, neva sukėlę prekių ir paslaugų kainas.
Pasak Ričardo Garuolio, paslaugų ir prekių kainos kyla taip sparčiai dėl netobulų antimonopolinių įstatymų ir neveiksmingos Konkurencijos tarnybos veiklos, nesugebančių apriboti monopolininkų savivalės, ypač mažmeninėje prekyboje, nes, profesinių sąjungų duomenimis, atlyginimai šiose šakose kilo tik viršininkams, o ne MMA gaunantiems darbuotojams.
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas bandė įtikinti, kad padidinus atlyginimus, dar labiau pakils prekių ir paslaugų kainos, nes padidėjus sąnaudoms, darbdaviai bus priversti jas kelti, ir klausė kokias mokestines lengvatas gaus už tai, jei neprieštaraus MMA didinimui.
Tada Ričardas Garuolis paklausė Lietuvos banko atstovų, kiek padidės sąnaudos, jei visų darbuotojų atlyginimas bus pakeltas 10%. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Ernestas Virbickas atsakė, kad pakėlus MMA 5% , sąnaudos pakils 5%. Ekonomistas Ričardas Garuolis dėl to labai nustebo, ir pasakė, kad Ernesto Virbicko tiesioginis vadovas prof. Raimondas Kuodis ne kartą yra viešai sakęs, jog pakėlus visų darbuotojų atlyginimus 10%, sąnaudos padidės, priklausomai nuo to kiek jos gamyboje reikia darbo jėgos, apie 1%, nes prekės kainą sudaro ne tik darbo jėgos, bet ir žaliavių, energijos, transporto ir kitų išlaidų, įrengimų amortizacijos kainos, mokesčiai ir galų gale pelnai. Paaiškinimų kaip kas penktam ir mažiausiai uždirbančiui darbuotojui Lietuvoje pakėlus atlyginimą 5%, prekių ir paslaugų kainos pakils 5%, komisija neišgirdo.
Lietuvos banko atstovams pabandžius įtikinti, kad Lietuvoje atlyginimai yra geri, nes atlyginimai visoje Lietuvoje pakilo 8%, o neseniai 5% pakeltas MMA viršija infliaciją, Ričardas Garuolis atsakė, kad neatsižvelgiama kasdieninių prekių ir paslaugų kainų augimą, kuris ypač po euro įvedimo yra daug spartesnis už infliaciją. Kalbant, kad atlyginimai visoje Lietuvoje kilo 8%, pamirštama, jog jie nekilo minimalų mėnesinį atlyginimą gaunantiems darbuotojams, kurį kaip gavo taip ir gauna daugmaž tas pats penktadalis visų Lietuvos darbuotojų, t.y. virš 200 tūkstančių darbuotojų. O kaip rodo paskutiniai statistikos duomenys, jų skaičius net išaugo.
Darbdavių atstovams pradėjus skųstis, kad pakėlus minimalų atlyginimą, jie negalės padidinti atlyginimo didesnę pridedamą vertę sukuriantiems darbuotojms, nes privalės jį kelti mažesnę pridedamą vertę sukuriantiems darbuotojams, gaunantiems MMA, Ričardas Garuolis atsakė, kad darbavių kalbas, jog jie neturi iš ko pakelti minimalaus atlyginimo, neigia mokesčių inspekcijos duomenys, rodantys, kad Lietuvoje pelnai išaugo 18% , nes tiek išaugo surenkamų mokesčių gautų iš dividendų.
Kaip pavyzdį Ričardas Garuolis pateikė duomenis iš Europos statistikos departamento (Eurostat), atskleidžančius padėtį Lietuvos pramonėje, kurie daugmaž atitinka padėtį visoje Lietuvoje. 2016 m. per valandą Lietuvos pramonėje darbuotojas vidutiniškai uždirbo 6.7 euro, Latvijoje – 6.7 euro, Estijoje – 10.4 euro, tuo tarpu lietuvis per valandą sukūrė prekių už 12.6 euro, latvis – 12,1 euro, estas -14,1 euro. Taigi, Lietuvos darbdavys per valandą gavo 6,1 eurą , Latvijos – 5,14 eurus, Estijos – 3,7 euro. Lietuvos darbdavys pasiėmė apie 50%, Estijos darbdavys apie 35% , kai tuo tarpu ES darbdadaviai vidutiniškai – 15% sukurtos prekės vertės.
Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sutiko, kad šie skaičiai yra tikri, tik bandė paprieštarauti, kad Lietuvos įmonių pelnai yra tokie patys kaip Europoje, ir pasiūlė po posėdžio parodyti nuorodas internete, kurios jo teiginius patvirtintų.
Ričardas Garuolis atsakė, kad yra daug kitų nuorodų, rodančių, kad Lietuvos įmonių pelnai visada yra didesni už Europos vidurkį ir paragino kelti atlyginimus ne tik viršininkams ir jų pavaduotojams, kaip yra dabar, bet ir visiems darbuotojams, nes Lietuvos darbdaviai pralaimi konkurencinę kovą dėl darbo jėgos Airijos ir Anglijos darbdaviams.
Stebino smulkaus verslo atstovų priešinimasis minimalios algos didinimui. Juk būtent jie, ypač veikiantys rajonuose, ir turėtų labiausiai reikalauti, kad jis būtų keliamas. Kadangi paprastai smulkus verslas turi vieną ar kelis darbuotojus, jų sąnaudos darbo jėgai per mėnesį pakiltų nedaug, bet pakėlus MMA depresuotų rajonų gyventojams, kurie, pasak tų pačių verslininkų, beveik visi gauna minimalų atlyginimą, smulkūs verslininkai gautų žymiau daugiau savo prekių ir paslaugų vartotojų.
Tuo tarpu smulkaus verslo organizacijų siūlymai leisti savivaldybėms pačioms nusistatyti savo minimalius atlyginimus tik dar labiau pagilins krizę ir išvaikys paskutinius jų gyventojus, nes kainoms vienodai kylant Lietuvoje paprasčiausiai nebebus įmanoma ten išgyventi. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ prieštarauja šiems siūlymams. Žiūrėti: https://www.lps.lt/naujienos/lps-naujienos/1856-lietuvos-profesine-sajunga-solidarumas-nepritaria-minimalios-algos-dferencijavimui-pagal-regionu
Posėdžio pabaigoje visus nustebino Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Tarsi negirdėjęs posėdyje skambėjusių argumentų, tarsi nežinodamas, kad Lietuvos ūkis auga ir augs, o Lietuvos biudžetas surenka daugiau pajamų negu išleidžia, o ekspertai prognozuoja, kad taip bus ir kitais metais, nepaisant to, kad Lietuvoje yra didžiausia Europoje infliacija ir emigracija, jis pareiškė, kad prielaidų kelti minimalų atlyginimą nėra. Kai jam buvo paaiškinta, kad komisija dar praėjusiame posėdyje sutiko, kad šios prielaidos yra, o šiuo metu tik svarstoma kokiu dydžiu bus didinamas MMA, jis ėmė prieštarauti, kad įvyko nesusipratimas, ir pradėjo atsiprašinėti dėl vidinės komunikacijos trūkumo darbdavių tarpe, pažadėdamas surengti dar vieną savo narių susirinkimą ir persvarstyti savo atstovo komisijoje sutikimą, kad šiuo metu yra prielaidos didinti MMA.
Danas Arlauskas visada priešinosi minimalios algos didinimui. Šią žiemą viename bendrame su profesinėmis sąjungomis renginyje Seime jis pasigyrė, kad būtent jis įtikino Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių krizės metu eiti savo, o ne Europos keliu, darant priešingai t. y. ne skatinti vartojimą, didinant atlyginimus, o jį mažinti, „karpant“ atyginimus ir pensijas. Žiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=xm1ncqUf1Hk
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nuomonė dėl minimalaus atlyginimo nesikeičia. Kadangi Lietuvos BVP sukuriamas vienam gyventojui yra didesnis, nei Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Graikijoje, darbo našumas daugmaž toks pats, kaip Estijoje, o kainos jau beveik tokios pačios, kaip Estijoje, vidutinis atlyginimas Lietuvoje turi būti, kaip Estijoje t. y. 1200 eurų, o minimalus atlyginimas – ne mažesnis 50% vidutinio atlyginimo t.y. 600 eurų. Kadangi profesinės sąjungos supranta, kad toks staigus atlyginimo kėlimas gali būti per greitas kai kurioms įmonėms, jos sutinka su kompromisiniu 500 eurų minimaliu mėnesiniu atlyginimu.
Pakėlus mininimalų mėnesinį atlyginimą, kuris paprastai visas išleidžiamas, nes yra toks mažas, kad taupyti iš jo neįmanoma, dėl padidėjusio vartojimo, didės gamyba, darbo vietų kūrimas, investicijos, surenkami į biudžetą mokesčiai ir verslininkų pelnai bei sumažės „šešėlinė” ekonomika.
