Kam naudinga sunaikinti Lietuvos elektrinę?

autorius Solidarumas

Dabartinė situacija energetikoje tenkina tiktai finansinių grupuočių interesus. Buvusi Vyriausybė sudarė išskirtines sąlygas Rusijos elektros energijos importo/eksporto įmonės Inter RAO dukterinei įmonei Inter RAO Lietuva būti beveik monopolininke elektros tiekimo srityje. Kaip ir kiekvienai monopolininkei Inter RAO konkurentų nereikia ir tik jai naudinga, kad Lietuvoje nebeliktų elektros energiją generuojančių pajėgumų.

Dabartines Inter RAO parduodamos elektros kainas sulaiko tik mūsų pačių turimi galingumai. Nebeliktų jų ar sumažėtų instaliuoti pajėgumai iki nepakankamų, elektros kainos išaugtų. Situacija taptų panaši į esamą dujų ūkyje. Todėl Lietuvos elektrinės demontavimo projektas naudingas tik Rusijai. Tiktai todėl vykdoma agresyvi viešųjų ryšių akcija dėl Lietuvos elektrinės nereikalingumo.

Geroji pasaulinė praktika rodo, kad panašios elektrinės nėra demontuojamos. JAV, Anglijoje, Italijoje, Olandijoje tokios elektrinės laikomos rezerve. Kai kurios netgi dirba. Olandijoje veikia anglimi kūrenama 300 MW elektrinė pastatyta praėjusio amžiaus pirmoje pusėje. JAV per pastaruosius kelerius metus tokios elektrinės kaip Lietuvos elektrinė gelbėjo šalį avariniai išėjus iš rikiuotės elektros sistemoms dėl saulės audrų ar kitų gamtinių stichijų.

Termofikacinės elektrinės elektros energija aprūpina tik nedidelę dalį Lietuvos gyventojų ir tik tose vietovėse kuriose jos dirba. Nebegaunat elektros importo jos negalėtų užtikrinti Lietuvos elektros poreikių. Tą gali tik Lietuvos elektrinė. Tokios situacijos buvo beveik kiekvieną žiemą kai Rusija apribodavo savo elektros eksportą. Lietuvos elektrinė paleisdavo savo galingumus ir gyventojai, bei pramonė nepajusdavo elektros energijos stygiaus. Todėl netgi Lietuvos elektrinei stovint rezerve, užtikrinama palyginti stabili elektros kaina ir nenutrūkstamas elektros tiekimas.

Spekuliuojant žmonių patriotiniais jausmais sukurtas naujas terminas „energetinė nepriklausomybė“. Tai žmonėms asocijuojasi su politine nepriklausomybe. Deja, energetinė nepriklausomybė neegzistuoja. Atsinaujinantys šaltiniai priklauso nuo gamtos užgaidų, branduolinė energetika priklausoma nuo branduolinio kuro tiekėjų, šiluminė energetika nuo iškastinio kuro. Įsijungus į tarpvalstybines elektros sistemas atsiranda priklausomybė nuo tų sistemų.

Todėl priklausomybės sumažinimui prioritetais reiktų pasirinkti dujų terminalo Klaipėdoje ir elektros jungčių su Švedija bei Lenkija statybai. Dujų ūkyje įvedus konkurenciją vieninteliam tiekėjui Gazprom, atsirastų didelė tikimybė dujų kainos smukimui. Atitinkamai sumažėtų šilumos ir elektros kainos. Tai teigiamai atsilieptų gyventojų pasitikėjimu valstybe ir jos institucijomis.

Iš pateiktos elektrinėje dirbusių darbuotojų informacijos:

Prieš dvejus metus Lietuvos elektrinė buvo įjungta į Lietuvos energijos struktūrą. Pati idėja sujungti elektrą generuojančius pajėgumus į vieną darinį yra gera. Bet yra ir blogoji pusė. Visus šiuos dvejus metus Lietuvos energijoje vykdomos reorganizacijos darbuotojams kelia neužtikrintumo jausmą. Gamybinio personalo sąskaita pučiamas administracijos darbuotojų skaičius.

Nei vienas Lietuvos elektrinės darbuotojas neužtikrintas dėl rytojaus. Tai labai pablogino įmonės psichologinį klimatą. Darbuotojai bijo išsakyti savo nuomonę. Stipriai krito patriotizmo įmonei jausmas ir lojalumas. Gamybininkai stengiasi gauti kuo daugiau įvairių sertifikatų, kas yra labai gerai, bet tie darbuotojai neslepia, kad taip ruošiasi išėjimui. Jei kompetentingą darbuotoją reikia paruošti nuo vienerių iki ketverių metų tai administracijos darbuotojai ateina ir nuo kitos dienos jau dirba.

Jų darbu skundžiasi senbuviai. Nes atėję nauji administracijos darbuotojai paprastai nesusitvarko su savo darbu ir perkelia savo darbą ant senbuvių. Visa ta „kontora“ apie 80 žmonių kas dieną vežiojama į Elektrėnus iš Vilniaus. Ir tai vadinama valdymo optimizavimu.

Praėjusiais metais 114 specialistų iš elektrinės remonto tarnybos buvo pasiūlyta pereiti į UAB „Kauno energoremontas“. Sutiko tik 14, kiti buvo atleisti iš darbo. Dabar „Kauno energoremonto“ Elektrėnų padalinyje palikti tik 7 žmonės. Remonto tarnybos panaikinimas jau pradeda atsiliepti patikimam elektrinės darbui. Laiku ir kokybiškai neatliekant reglamentinių ir remonto darbų šiuo metu iš devynių blokų gali dirbti tik 3 blokai, tiek yra sukomplektuoto personalo.

Pirmojo ir antrojo blokų aukšto slėgio armatūra yra nesandari ir neremontuojama, aiškinama, kad taip atsitiko dėl lėšų ir žmonių stygiaus, devintas blokas, kuris įvestas į eksploataciją 2012 m.  turi tik vieną iš dviejų maitinimo siurblių (kas prieštarauja eksploatacijos taisyklėms). Penktasis blokas dirbti negali, nes neturi turbinos rotoriaus.

Trečias ir ketvirtas blokai demontuojami. Demontavimo procesas nėra skaidrus. Išvežamo spalvoto ir juodojo metalo kiekiai elektrinėje nėra sveriami, dėl to neaišku kiek ir kur jo nukeliauja.

Iškilusias problemas Lietuvos elektrinėje administracija dažniausiai slepia, o ne bando spręsti tariantis su specialistais.

Buvęs Lietuvos energija generalinis direktorius

Vilniaus miesto tarybos narys

Bronius Cicėnas