Kaip skaičiuojamas darbo užmokestis

autorius Solidarumas

Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo apmokėjimo sąlygos turi būti teisingos, aiškios ir suprantamos. Darbui apmokėti įprastai naudojamos dvi darbo užmokesčio formos: laikinė ir vienetinė. Abi šios formos gali būti derinamos.

Laikinis darbo apmokėjimas

Naudojant laikinę darbo užmokesčio formą, darbo užmokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išdirbtas valandas.

Darbo užmokesčio sąlygą apibrėžiant darbo sutartyje nustatomas mėnesinis arba valandinis darbo užmokestis. Pirmuoju atveju darbo užmokesčio dydis nesikeičia pagal to mėnesio darbo dienų skaičių, todėl asmuo gaus tokį pat darbo užmokestį, neatsižvelgiant į darbo dienų pagal grafiką skaičių per mėnesį. Antruoju atveju darbuotojas gaus darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką ir kiekvieną mėnesį gaunamas darbo užmokestis skirsis.

Šiuo metu minimalusis valandinis atlygis – 6,06 lito, minimalioji mėnesinė alga – 1000 litų. Taigi, jeigu darbuotojo darbo sutartyje nustatomas mėnesinis darbo užmokestis, jis negali būti mažesnis kaip 1000 litų; jeigu darbo užmokestis valandinis – jis turi būti ne mažesnis kaip 6,06 lito. Atkreiptinas dėmesys, kad, nustačius darbo sutartyje valandinį darbo užmokestį, nereikalaujama darbuotojui garantuoti kiekvieną mėnesį minimaliąją mėnesinę algą – 1000 litų.

Vienetinis darbo apmokėjimas

Naudojant vienetinę darbo užmokesčio formą, darbo užmokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į pagamintus vienetus, atliktas konkrečias paslaugas ar pan. Tokiu atveju darbo sutartyje ar kitais dokumentais, su kuriais darbuotojas turi būti supažindintas, nustatomos konkrečios išdirbio normos. Darbo ir gamybos mastai, išdirbio normos turi būti pagrįsti technologinėmis, ekonominėmis ir kitomis sąlygomis, reikalingomis konkrečioms išdirbio normoms įvykdyti bei darbams atlikti. Pabrėžtina, kad darbuotojui turi būti užtikrinama minimali mėnesinė alga (1000 litų), net jei jis ir neįvykdo išdirbio normų.

Darbuotojui, dirbančiam pagal vienetinę darbo užmokesčio sistemą, taip pat privalo būti užtikrinamas teisės aktais nustatytas darbo ir poilsio laiko režimas.

Priedai ir premijos

Darbo užmokestį gali sudaryti dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį ir esant normalioms darbo sąlygoms. Priedai ir premijos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan.

Priedo skyrimas turi būti nustatytas darbo sutartyje. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio formos bei jo dydžio, kitos sudėtinės užmokesčio dalys darbo sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims. Jeigu susitarta dėl priedo pagal darbo sutartyje ar kitame dokumente, su kuriuo darbuotojas supažindintas, nustatytus rodiklius, ir jeigu darbuotojas pasiekė reikiamų rezultatų, jis įgyja teisę reikalauti priedo, o darbdavys – pareigą jį mokėti.

Už gerą darbo pareigų vykdymą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali darbuotojus skatinti. Premija yra viena iš darbuotojo skatinimo priemonių, ji nukreipta į ateitį. Darbuotojas neturi teisės tokios premijos reikalauti; mokėti ją ar ne – sprendžia darbdavys.