Kada turi būti suteikiamos papildomos ir specialios pertraukos?

autorius Solidarumas

Tam tikroms darbuotojų kategorijoms, atsižvelgiant į darbo sąlygas, yra garantuojamos papildomos ir specialios pertraukos, kurios įskaitomos į darbo laiką. Papildomų ir specialių pertraukų tikslas – išsaugoti darbuotojų darbingumą, gerinti darbo našumą ir kokybę, apsaugoti darbuotojus nuo nuovargio ar pervargimo, kad būtų išvengta profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe, mažėtų galimas nepalankių sveikatai veiksnių poveikis.

Papildomos pertraukos

Papildomos pertraukos suteikiamos:

– asmenims iki 18 m., kai jų darbo laiko trukmė yra ilgesnė kaip 4 val. – ne mažiau kaip viena papildoma pertrauka (ne trumpesnė kaip 30 min.);

– krūtimi maitinančiai moteriai kūdikiui maitinti – ne trumpesnė kaip 30 min. pertrauka (ne rečiau kaip kas 3 val.). Moters pageidavimu tokios pertraukos gali būti sujungiamos arba pridedamos prie pertraukos pavalgyti ir pailsėti, arba perkeliamos į dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną;

– neįgaliesiems, nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms moterims, senatvės pensininkams ir kitiems darbuotojams, kuriems pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl jų sveikatos turi būti įgyvendintos jų darbo ir poilsio režimo rekomendacijos.

Specialios pertraukos

Specialios pertraukos suteikiamos:

– darbuotojams, kurie dirba su videoterminalais (su įrenginiais, turinčiais monitorių ir klaviatūrą, pvz., kompiuteriais). Nepertraukiamai dirbti prie videoterminalo galima ne daugiau kaip 1 val. Dirbant 8 val. darbo dieną, suteikiamos specialios 5–10 min. trukmės pertraukos, nustatomos po 1 val. nuo darbo su videoterminalu pradžios. Dirbant 12 val. darbo dieną (40 val. darbo savaitę), specialios pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka;

– darbuotojams, kurių darbas susijęs su krovinių kėlimu rankomis. Specialių pertraukų tvarką, įvertindamas darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, nustato darbdavys pagal profesinės rizikos vertinimo rezultatus;

– darbuotojams, kurie dirba lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10°C, ne rečiau kaip kas pusantros valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip 10 min. pertraukos.

– darbuotojams, kurie dirba sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba veikiami darbo aplinkos veiksnių, nepriimtinos vidutinės rizikos ar priimtinos minimalios rizikos sąlygomis, kai darbo aplinkos veiksnys ne nuolat, o tam tikrais laikotarpiais darbo dienos (pamainos) laiku viršija leistinus dydžius, nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Specialių pertraukų skaičius ir jų trukmė (ne trumpesnė kaip 10 min.) nustatomi atsižvelgiant į fizinio ar protinio darbo sunkumą ir darbo aplinkos rizikos veiksnius. Kai įvertinus profesinę riziką nustatoma, kad ji nepriimtinai didelė, specialios pertraukos nesuteikiamos, nes darbą (darbus) būtina sustabdyti.

– kitiems darbuotojams, kai tai nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose.

Papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė, poilsio vieta šių pertraukų metu nustatomi kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, darbo sutartyse. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos kitos, negu aukščiau nurodytos, papildomos ar specialios pertraukos.

VDI informacija.