2021 m.sausio 28 d. vyko nuotolinis profesinių sąjungų tarptautinis seminaras „(Ne)matoma Rytų- Vakarų takoskyra – profesinių sąjungų vaidmuo siekiant socialinių standartų europeizacijos“, kuriame pranešimą padarė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Renginyje dalyvavo ir pasisakė Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinis sekretorius Luka Visentinis (Luca Visentini), jo pavaduotoja Estera Lynč (Esther Lynch), mokslininkai ir profesinių sąjungų atstovai iš Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Bulgarijos Italijos, Vokietijos.
Seminaro metu buvo svarstoma kodėl buvusioms komunistinėms valstybėms tapus Europos Sąjungos (ES) narėmis skirtumai tarp senųjų ir naujųjų ES šalių mažėja lėtai ir ką turi daryti profesinės sąjungos, kad visoje ES darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygos supanašėtų, kokios strategijos laikytis siekiant ekonominės integracijos pažangos: ar pakanka vien tik ginti nacionalines darbo santykių stovyklas, ar galbūt reikia atsiverti kolektyvinių derybų europeizacijai?
Buvo diskutuojama ar naujose ES šalyse esančių tarptautinių korporacijų padaliniuose dirbantys darbuotojai turi siekti tik tokių pat darbo sąlygų kokias turi senųjų šalių tos pačios korporacijos darbuotojai, ar ir tų pačių atlyginimų, nustatant juos pagal gaunamą korporacijos padalinio, kuriame jie dirba, pelną, o ne pagal šalies atlyginimų vidurkį.
Kalbant apie Europos komisijos siūlomą Minimalios mėnesinės algos (MMA) direktyvą, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pažymėjo, kad ši direktyva yra naudinga darbuotojams ir profesinėms sąjungoms, nes ne tik užtikrintų teisingesnį MMA nustatymą, bet ir įpareigotų ES valstybes skatinti socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą, o tai savo ruožtų didintų visų šalies darbuotojų atlyginimų augimą, darbo sąlygų gerinimą ir mažintų naujų ES šalių atsilikimą.
Ji pažymėjo, kad Lietuvos darbdavių ir kai kurių ministerijų atstovų elgesys svarstant šią direktyvą buvo gėdingas. Jie priešinosi šios direktyvos priėmimui, teigdami neva ji pažeidžianti subsidiarumo principą ir „didinanti biurokratizmą bei administracinę naštą“, o kai kurie darbdavių atstovai net grasino naujais brexitais, jei ši direktyva būtų priimta.
Tiesa, vėliau ministerijų atstovai savo nuomonę pakeitė, o Seimas direktyvai pritarė. Tačiau panašu, kad toliau svarstant šią direktyvą darbdavių veikiama Lietuvos valdžia bandys pakeisti ją taip, kad ji darbuotojų padėties Lietuvoje nepagerintų.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinis sekretorius Luka Visentinis pažymėjo, kad tikslai suvienodinti visų ES dirbančiųjų teises, darbo ir apmokėjimo sąlygas dar nėra pasiekti.
Jis apgailestavo, kad ES viduje tarp šalių vyksta taip vadinami „mokesčių karai“, kai šalys mažina mokesčius, kad pritrauktų investicijas iš kitų ES šalių. Net ES viduje yra taip vadinamų „mokestinio rojaus“ zonų, kuriose registruojasi kitų ES šalių įmonės, kad išvengtų mokesčių mokėjimo. Todėl nukenčia kitų ES valstybių socialinė apsauga, viešasis sektorius, o pačios valstybės prasiskolina.
Tačiau jau svarstomi planai ES mastu įvesti minimalias pelno ir kitų mokesčių „grindis“, kurios galėtų įsigalioti po dvejų metų.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinis sekretorius paragino visas profesines sąjungas spausti savo šalių vyriausybes, kad būtų priimta ES direktyva dėl MMA.
Ties tuo, anot Lukos Visentinio, neketinama sustoti. Kadangi krovininis autotransportas veikia globaliai ES viduje, šiuo metu ruošiama direktyva dėl minimalios vilkikų vairuotojų algos, kuri nustatytų minimalų vilkiko vairuotojo atlyginimą ES mastu.
Jis pranešė, kad ES institucijose taip pat ruošiami pasiūlymai, kad tarptautinėse korporacijose veiktų viena kolektyvinė sutartis visiems šios korporacijos darbuotojams, nepriklausomai nuo to kurioje ES šalyje veikia tos korporacijos padaliniai.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinis sekretorius Luka Visentinis pasidžiaugė, kad profesinių sąjungų balsas ES institucijose vis labiau girdimas.
Profesinių sąjungų vaidmuo sprendžiant socialinius ir ekonominius klausimus Europos mastu „radikaliai“ pasikeitė, lyginant su padėtimi dar prieš dešimtmetį. Jei anksčiau Europos komisija profesinėms sąjungoms pateikdavo tik apsvarstyti jos paruoštus klausimus, tai dabar profesinių sąjungų atstovai dalyvauja priimant sprendimus.
Jis pažymėjo, kad europinėse struktūrose vis daugiau profesinių sąjungų atstovų užima atsakingas pareigas ir tam nebesipriešinama kaip anksčiau. Tai, pasak Lukos Visentinio, yra ilgo ir atkaklaus profesinių sąjungų darbo pasekmė.
Kad ES būtų girdimas dar stipriau, jis paragino profesines sąjungas atlikti „savo namų darbus“ ir aptarti bei suderinti savo nuomones su kitų šalių profesinėmis sąjungomis, kad tarp Šiaurės ir Pietų ar Rytų ir Vakarų Europos profesinių sąjungų nebebūtų nesutarimų, kurie dar pasitaiko.