2017 m. rugsėjo 16 d. Tauragėje įvyko ketvirtinis Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo posėdis. Šis susivienijimas buvo prieš 17 metų įkurtas dabartinio Vilniaus viešojo transporto „Solidarumas“ pirmininko Jono Petraškos iniciatyva. Forumas vienija daugumą transporto darbuotojų profesinių sąjungų ir bendradarbiauja su giminingomis organizacijomis užsienyje. Jis vienija ne tik kelių, bet ir geležinkelių, oro ir jūrų transporto darbuotojų profesines sąjungas. Nepaisant to, kad keleiviai ar kroviniai pervežami skirtingais būdais, yra daugybė problemų, kurias reikia spręsti kartu.
Lietuvos jūrininkų sąjunga, vadovaujama buvusio kapitono Petro Bekėžos, kovoja su, kaip jis sako, sovietine tradicija mokėti jūreiviams dienpinigius. Jūreivių darbo vieta yra laivas, todėl dienpinigiai turi būti mokami darbuotojams vykstant į darbo vietą t. y. laivą, o ne už darbą darbo vietoje laive. Jūreiviai dirba pamainomis, todėl atėjus laikui jie vyksta į darbo vietą, esančią laive, kuris gali stovėti tolimos jūros laive. Būtent už šį laiką praleistą kelyje ir turi būti mokami dienpinigiai. Nesvarbu, kurioje vietoje yra jo darbovietė- laivas, jūreivio darbas dėl to nesikeičia, todėl už darbą laive jūreivis turi gauti normalų atlyginimą.
Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Kondrackis pritarė šiai nuomonei, nes vairuotojo darbo vieta yra vilkikas ir nesvarbu kurioje vietoje yra vilkikas vairuotojojo darbo pobūdis dėl to nesikeičia. Gintaro Kondrackio nuomone, nenormalu, kai pusę atlyginimo vairuotojai gauna dienpinigių pavidalu, nes susirgus ar išėjus į pensijas jų laukia mažos socialinės išmokos ir skurdi senatvė bei pasiūlė kartu siekti dienpinigių panaikinimo, nes dienpinigiai tai įteisintas mokėjimas vokelyje. Tačiau Petras Bekėža įspėjo, kad jau yra vairuotojų profesinės sąjungos, kurios atstovaudamos darbdavių interesus trukdo jūrininkams kovoti už dienpinigių panaikinimą.
Petras Bekėža papasakojo, kad teko nemažai pakovoti su laivų savininkais, kad jūrininkai gautų normalius atlyginimus ir dirbtų normaliomis darbo sąlygomis. Dabar tenka kovoti su naujos Lietuvos valdžios atstovais, kuriuos jis pavadino „vaidybininkais“. Neturintys darbo patirties, nežinantys savo srities, kuriai turi vadovauti, bet baigę „vadybos mokslus“, jie imasi daryti reformas, kurios kenkia tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Pvz:. naujoji valdžia nutarė sujungti už kelių, geležinkelių, oro ir vandens transporto veiklą atsakingus padalinius į vieną, panaikinant žodžius, susijusius su jūra. Jūrininkų visuomenei sunkiai sekėsi naujiesiems biurokratams išaiškinti, kad žodžio „jūra“ panaikinimas ne tik pažeidžia tarptautines sutartis, kurias pasirašė Lietuva, bet ir sukurs daugybę nepatogumų jūrininkams. Pavyzdžiui, kiekvienas jūreivis turi visame pasaulyje pripažįstamą jūrininko pasą, su kuriuo be vizos gali keliauti iš bet kurio oro uosto į savo laivą, esantį tos šalies teritorijoje. Po numatytos reformos jūrininkams bus sunku įrodyti, kad „Lietuvos kelių departamento“ išduotas jūrininko pasas, atitinka tarptautinius reikalavimus.
Šiemet jūrininkai net ketino Jūros šventės eisenoje eiti su gedulo kaspinais perrištomis vėliavomis, protestuojant prieš šiuos planus. Kai šventės organizatoriai atsisakė leisti jūrininkams tai daryti, jie nusprendė išvis nedalyvauti Jūros šventėje. Kilo skandalas. Planavęs eiti šios eisenos priešakyje Ministras Pirmininkas S.Skvernelis net nedrįso atvykti Jūros šventę. Dabar biurokratai žada atsižvelgti į jūrininkų visuomenės siūlymus.
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža priėmė Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko Gintaro Kondrackio pasiūlymą bendradarbiauti ir patarė su valdininkais ir darbdaviais kalbėti argumentuotai ir tvirtai.