Darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas griežtai laikantis darbo sutartyje numatytų terminų. Darbo kodekse numatyta, jog darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas du kartus per mėnesį, o esant rašytiniam darbuotojo prašymui – vieną kartą per mėnesį. Jei šių reikalavimų darbdavys nesilaiko, darbuotojui už uždelstą atsiskaitymo laiką turi būti mokami delspinigiai.
Vėluojantis darbo užmokestis
Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui turi būti išmokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,07 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti nuo 8 kalendorinės dienos, kai išmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiant jų išmokėjimo diena imtinai. Jei darbo santykiai pasibaigė, delspinigiai gali būti skaičiuojami iki darbo sutarties nutraukimo dienos.
Galutinis atsiskaitymas
Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Darbuotojui turi būti sumokamas ne tik priklausantis darbo užmokestis, bet ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos – atostoginiai, komandiruotpinigiai ir pan. Jei uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui turi būti sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną.
Negavus atlyginimo – į darbo ginčų komisiją
Nesutarimai tarp darbdavio ir darbuotojo, kilę dėl darbo užmokesčio bei su juos susijusių sumų, nagrinėjami darbo ginčų komisijose, įsteigtose prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per 3 mėnesius nuo darbo užmokesčio neišmokėjimo dienos.
Prašyme (jo forma yra VDI interneto svetainėje, rubrikoje Darbo ginčai) privalu nurodyti darbuotojo bei atsakovo vardus, pavardes ir adresus, o tais atvejais, kai dalyvauja juridinis asmuo, jo pavadinimą, buveinės adresą ir kodą. Kreipiantis taip pat reikia aprašyti aplinkybes, pagrindus ir įrodymus, kuriais grindžiant pateikiamas reikalavimas, ir surašyti pridedamų dokumentų (darbo sutarties, algalapių ir kt. turimų dokumentų kopijų) sąrašą.
Prašymą, kurį ieškovas turi pasirašyti, galima atnešti į artimiausią darbo ginčų komisiją (jei darbdavys registruotas kitoje apskrityje, prašymas bus persiųstas kitai darbo ginčų komisija) arba atsiųsti jį paštu. Ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, ginčo šalims pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Atsakovui įteikiama prašymo kopija ir pranešama apie terminą, iki kada jis turi teisę informuoti apie sutikimą (nesutikimą) su reikalavimu. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas pateikus svarbias termino praleidimo priežastis.
Darbo ginčų komisija privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo gavimo dienos. Jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme.